Kodėl žiemą dažniau „nutinka“ traumos?
Šaltuoju metų laiku, t.y. vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį traumų tikimybė daug didesnė, nes ant slidaus paviršiaus susimušti minkštuosius audinius – daug lengviau. Ant snieguotų ir ledu padengtų paviršių daug sudėtingiau atlikti įprastą kasdienę veiklą – vaikščioti, važiuoti dviračiu ar automobiliu, tad paslydimų ir minkštųjų audinių sumušimo atvejų padaugėja labai ženkliai.
Šaltuoju metų laiku daugybė asmenų mėgaujasi žiemos sportu, kuris, kaip žinia, yra gan ekstremalus ir traumų tikimybė slidinėjant ar čiuožiant snieglente – gana didelė. Taip pat reikėtų paminėti ir pačiūžas, lygumų slides bei kitus žiemos sportus – šie užsiėmimai ne be reikalo vadinami ekstremaliais. Fiziškai nepasirengusiems ar nepatyrusiems žmonėms tokie malonumai gali baigtis nemaloniomis ir skausmingomis traumomis.
Būtina pabrėžti ir tai, kad net ir labai patyrę žiemos sporto aktyvistai gali susižeisti, kai mažiau patyręs asmuo į juos netikėtai įsirėžia. Tad sportuojant reikia būti ne tik fiziškai pasiruošus, bet ir žinoti visas saugumo taisykles, tokiu būdu sumažinant įvairių traumų tikimybę.
Kaip sumažinti žiemos traumų riziką?
Jei lauke labai slidu, geriausia, ką galima padaryti – tai niekur neiti. Tai ypatingai rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms. Senyvo amžiaus asmenys neretai turi ne tik pusiausvyros sutrikimų, bet jų kaulai yra trapesni, o patyrus traumą audiniai gyja sunkiau. Jeigu išeiti plikledžio metu tiesiog privalu, rekomenduojama laikytis šių saugumo taisyklių:
- Šaltuoju metų laiku nešioti tik specialią avalynę su neslystančiais padais – dažniausiai tokie padai būna nelygūs, gruoblėti;
- Visuomet judėti lėtai ir atsargiai;
- Jei reikia, naudoti specialią saugumo įrangą, pavyzdžiui, lazdeles ar vaikštynes;
- Žiemą nešioti specialius avalynės apkaustus, didinančius pėdų sukibimą su slidžiu paviršiumi;
- Rinktis kuo artimesnį į tikslą vedantį maršrutą, tačiau vengti nenuvalytų ir nebarstytų takų – geriau jau apeiti aplinkui, bet judėti saugesniais paviršiais;
- Iš namų išeiti anksčiau, kad nereikėtų skubėti;
- Judėti tik mažais žingsneliais, šiek tiek palinkus į priekį;
- Lipant laiptais naudotis turėklais ir nelipti nebarstytais ar nenuvalytais laiptais (būtent ant laiptų traumos yra dažniausios).
Kaip gali padėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo?
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tai plačiai vartojami vaistai silpnam ir vidutinio sunkumo skausmui bei uždegimui malšinti. Jie ypač tinkami žiemą patirtų traumų sukeltų minkštųjų audinių skausmo malšinimui.
Ūminio skausmo atveju naudingas pažeistos vietos šaldymas, imobilizavimas, galūnės pakėlimas. Vis dėlto šių priemonių pakanka ne visuomet. Dolmen skirtas skausmui malšinti, priklausantis vadinamųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Jis vartojamas trumpalaikiam simptominiam lengvo ir vidutinio stiprumo ūminiam skausmui, tokiam kaip raumenų ar sąnarių skausmui, skausmingų mėnesinių (dismenorėjos), dantų skausmui malšinti. Šis vaistas skirtas suaugusiems pacientams. Dėl vaisto vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Kada dėl žiemą patirtos traumos kreiptis į gydytoją?
Dauguma šaltuoju metų laiku patirtų traumų apsiriboja nesunkiu minkštųjų audinių sumušimu, tačiau jei pacientas patiria stiprų nepraeinantį skausmą ir jei su šiuo skausmu pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų, pavyzdžiui, didelis patinimas, negalėjimas judinti pažeistos galūnės, netgi karščiavimas ir sąmonės aptemimas, tuomet būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!