Paprastai vieno kambario bute būna nedidelis prieangis (3-4m2), virtuvė (7m2), vonios ir tualeto (2-3m2) kambarys ir gyvenamasis kambarys (18-20m2). Tokiame plote sunku įrengti patogų būstą ir suplanuti jo apstatymą.
Vis tik gyvenimiška praktika ir nesudėtingos universalių baldų konstrukcijos mažo buto šeimininkams leidžia sukurti jaukumą ir patogumą, kurio dėka mažas butas ima atrodyti dideliu. Nedidelėms patalpoms reikėtų naudoti šviesius lengvus tonus, kurie optiškai praplečia patalpos sienas. Rinkoje gausu įvairiausių statybinių ir apdailos medžiagų, kurias galima pakeisti remontuojant ar rekonstruojant butą ar namą.
Prieškambaris
Kaip sakoma, teatras prasideda nuo rūbinės, o butas – nuo prieškambario. Todėl mažo holo patogumas yra jūsų būsto vizitine kortele. Kaip gi iš mažo ploto patalpos sukurti patogų ir patrauklų holą? Prieškambaryje, kuris yra savotiškas šliuzas tarp gatvės ir gyvenamojo kambario, žmogus persirengia, nusirengia lauko rūbus ir persirengia naminiais.
Rūbų laikymui reikalingos pakabos, nedidelė spinta, veidrodis, patogus apšvietimas ir gera sienų danga, kurią būtų lengva plauti ir valyti nuo jos dėmes ir dulkes.
Šiems tikslams yra įvairios medžiagos, tokios kaip bairamiksas, petramiksas, dažomi tapetai, įvairios sienų plokštės ir kita. Graži faktūra, įvairi sienų spalvų gama prieškambario sienas padaro ne tik gražiomis, bet ir praktiškomis. Mažam prieškambariui labiau tinka ant sienų kabinami minimalių gabaritų baldai (pakabos, spintos).
Pats paprasčiausias pakabos variantas – konstrukcija iš dviejų horizontalių lentučių-lentjuosčių, pritvirtintų prie sienos. Viršutinis tarnauja kabliukų pritvirtinimui, apatinis skiria rūbus nuo sienos. Tarp jų iš kurios nors pusės galima kabinti vieną didelį veidrodį arba sudėliotą iš atskirų kvadratų, kuriuos galima priklijuoti klijais arba keraminėms plytelėms skirtais specialiais klijais. Po veidrodžiu gali būti pritvirtinta lentynėlė, skirta skėčiams, pirštinėms ar telefonui.
Lentjuostės ir rėmas gaminami iš lentų arba iš medžio drožlių plokščių, 20mm storio ir 150mm pločio: pagrindinių elementų ilgis priklausys nuo kabyklai skirtos vietos, tačiau geriausios proporcijos yra 1500mm. Viršutinės lentjuostės aukštis – maždaug akių lygyje, tai yra apie 1600-1700mm nuo grindų, atstumas tarp lentjuosčių – apie 800mm. Jei šeimoje yra vaikų, jų rūbams ant apatinės lentjuostės gali būti pritvirtinti kabliukai. Virtuvė
Vieno kambario bute virtuvei tenka didelis funkcinis krūvis. Tai ne tik vieta maisto gaminimui, bet ir patalpa valgymui. Todėl nuo to, kaip gerai apgalvotas baldų išdėstymas, priklauso "šilčiausio" jūsų būsto kampelio patogumas ir jaukumas.
Dažnai pirmiausiai parenkama vieta šaldytuvui. Po to statomas darbo stalas-spinta, kur laikomi indai ir maisto produktai, kriauklė, dujinė arba elektrinė viryklė. Jei įmanoma, tuomet kriauklę galima atskirti darbo stalu su talpa, kur galima laikyti valymo priemones. Įvertinus žmogaus ūgį, jo ergonomines galimybes, darbinio stalo aukštis turėtų būti 85cm nuo grindų, o atstumas nuo jo paviršiaus iki apatinės ant sienos kabančios spintelės, skirtos indams ir produktams, dalies – 40-50cm, atstumas nuo grindų iki spintelės viršaus – ne daugiau kaip 210cm.
Pastaruoju metu populiariu baldu tapo virtuvinis kampas, leidžiantis mažoje patalpoje sukurti jaukumą ir patogumą. Po sėdynėmis paprastai būna talpos, skirtos daiktų laikymui. Paskutiniaisiais metais didelis dėmesys skiriamas virtuvės spalvoms. Švelni rami sienų spalvų gama puikiai dera su sodresnėmis baldų paviršiaus spalvomis.
Pavyzdžiui, jei spintelių, kriauklės, viryklės ir šaldytuvo paviršiai balti, tuomet sienos, grindys ir likę baldai gali būti švelniai pilko atspalvio. Jei baldai yra ryškaus atspalvio, tuomet įrangos paviršius, grindys ir sienos turėtų būti šviesių ir baltų tonų. Bus jaukiau, jei virtuvės sienas išklijuosite drėgmei atspariais arba plaunamais tapetais iki lubų arba papuošite išraiškingų atspalvių vandeniniais emulsiniais dažais.
Beje, lubos nebūtinai turi būti baltos, jos gali būti ir spalvotos, tapetų ar kiek šviesesnio tono. Galima naudoti tos pačios spalvos atspalvius arba naudoti kontrastingas spalvas. Ta sienos dalis, prie kurios stovi viryklė, kriauklė, virtuvinis stalas, paprastai išklijuojama keraminėmis plytelėmis – nuo darbinio stalo paviršiaus iki kabančių virtuvinių spintelių. Plytelių spalva gali būti tokia, kaip ir sienų spalva, bet gali ir kontrastuoti su ja. Grindims geriausiai tinka šviesios vienspalvės arba smulkiai raštuotos plytelės.
Šiuolaikinės virtuvėse neretai galima išvysti pakabinamas lubas, kuriose gali būti įrengti šviestuvai.
Užuolaidos, šviestuvai, dekoratyviniai elementai taip pat turi puošti patalpą. Standartinė virtuvinė įranga "sušvlenėja" užuolaidų, pasiūtų iš štapelio, medvilninio ar lininio audinio, dėka. Jų spalva ir raštas priklauso nuo bendros patalpos spalvos. Jei sienų ir virtuvinių baldų spalva sutampa, tuomet galima naudoti audinius su dekoratyviniais piešiniais, o jeigu sienos ir baldai margi arba ryškiai puošti, tuomet jaukumo virtuvei suteiks santūrios, neryškios užuolaidos. Ši taisyklė galioja ir staltiesei, rankšluosčiams. Gyvenamasis kambarys
Daugiausiai dėmesio įrenginėjant vieno kambario butą reikia skirti gyvenamajam kambariui, kuriam tenka ne tik miegamojo ir svetainės, bet ir darbo kambario vaidmuo. Baldai ir įranga turi būti universalūs. Tai leis neperkrauti buto erdvės.
Vienas iš galimų variantų –įmontuojamos spintos. Kyla klausimas: kur statyti stalą, lovą, kėdes? Ant ko galima atsisėsti, pailsėti? Tačiau vietoje spintos atsiranda erdvė – štai ir stalui su kėdėmis vieta. Taip gyvenamąjį kambarį galima paversti darbo kambariu arba padaryti vietos vaiko žaidimams ant grindų. Kaip tai padaryti? Visų pirma, reikia sumontuoti universalią spintą-sienelę, į kurią būtų galima įmontuoti baldus ir įrangą.
Spinta turi būti iš atskirų 4-5 dalių, kuriose galėtų "pasislėpti" dvi lovos, darbinis arba pietų stalas, knygų lentynos ir panašiai. Čia skiriama vietos ir rūbams ir asmeniniams daiktams. Spintos konstrukcija leidžia panaudoti senus baldus. Jei jų neturite, galima pasinaudoti 25*50mm medines sijas. Sijos tvirtai pritvirtinamos prie sienų, lubų ir grindų.
Pagrindinę vertikalios sienelės dalį užima sulankstoma lova. Pagrindinis lovos elementas, reikalaujantis ypatingo gamintojų kruopštumo, yra šarnyro konstrukcija. Nuo jo pagaminimo priklauso lovos sulankstymo lengvumas. Lova taip pat gali būti ir su spyruokliniais amortizatoriais. Jis greitai ištiesia lovą į horizontalią padėtį.
Sutaupyti vietos kambaryje galima pakeistus varstomas duris į stumdomas. Duris-armonikėlę sumontuoti galima ne tik gyvenamajame kambaryje, bet ir virtuvėje.
Panašias universalaus apstatymo "paslaptis" galima taikyti visuose mažo buto kambariuose.
