Retai kada šia liga serga jaunesni nei 40 metų žmonės. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Baltosios rasės žmonės šlapimo pūslės vėžiu serga dažniau už juodaodžius. Daugeliu atvejų ligos atsiradimo priežastys neaiškios.
Šlapimo pūslės vėžiu susergama, kai normalios epitelio ląstelės šlapimo pūslės gleivinėje, dažniausiai urotelio ląstelės, pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Augdamos jos kaupiasi į darinį, vadinamą augliu arba naviku.
Auglys gali būti vėžinis arba gerybinis. Vėžinis navikas yra piktybinis, tai reiškia, kad jis gali pasklisti į kitas kūno dalis. Gerybiniai augliai į kitus organus neplinta.
Šlapimo pūslės vėžio rūšys
Šlapimo pūslės vėžio rūšis nustatoma pagal naviko ląstelių išvaizdą išanalizavus jas pro mikroskopą.
Urotelio karcinoma. Urotelio karcinoma sudaro apie 90 proc. visų šlapimo pūslės vėžių. Liga prasideda urotelio ląstelėse, dengiančiose šlapimo pūslę iš vidaus. Urotelio karcinoma yra bendrai priimtas šios rūšies šlapimo pūslės vėžio pavadinimas. Anksčiau buvo vartojamas terminas „pereinamųjų (tranzitinių) ląstelių karcinoma“.
Suragėjusių ląstelių (plokščialąstelinė) karcinoma. Dėl ilgalaikio dirginimo ar uždegimo šlapimo pūslės gleivinės ląstelės pradeda ragėti. Ilgainiui šios ląstelės gali suvėžėti. Suragėjusių ląstelių karcinoma sudaro apie 4 proc. visų šlapimo pūslės vėžių.
Adenokarcinoma. Šios rūšies vėžys išsivysto iš liaukinių šlapimo pūslės ląstelių. Adenokarcinoma sudaro apie 2 proc. visų šlapimo pūslės vėžių.
Rečiau diagnozuojamos tokios šlapimo pūslės vėžio rūšys, kaip sarkoma, kuri išsivysto šlapimo pūslės riebaliniame arba raumeniniame sluoksnyje, ir smulkiųjų ląstelių anaplastinis vėžys. Tai ypač reta šlapimo pūslės vėžio rūšis, linkusi išplisti į kitas kūno dalis.
Šlapimo pūslės vėžį galima apibūdinti ne tik pagal ląstelių tipą, bet ir pagal įsiskverbimo pobūdį. Vėžys gali būti neinvazinis (paviršinis), invazinis – neprasiskverbiantis į raumeninį šlapimo pūslės sienelės sluoksnį, ar invazinis – prasilimfmazgiusskverbiantis į raumeninį sluoksnį.
Neinvazinis šlapimo pūslės vėžys. Šios rūšies vėžys paprastai neprasiskverbia pro šlapimo pūslės gleivinę, kai tuo tarpu abu invaziniai vėžiai gali peraugti šlapimo pūslės sieneles. Neinvazinis vėžys dar vadinamas paviršiniu vėžiu, tačiau šis terminas pasirenkamas rečiau, nes taip pavadinus gali būti klaidingai suprasta, kad vėžys nepavojingas. Tikimybė, kad šlapimo pūslės vėžys išplis – nedidėlė. Ligą galima suvaldyti išoperavus naviką ir panaudojus šlapimo pūslės chemoterapiją.
Invazinis – neprasiskverbiantis į raumeninį šlapimo pūslės sienelės sluoksnį – vėžys. Jis tipiškai auga tik jungiamajame audinyje. Nors vadinamas invaziniu, tačiau tai nėra giliai įsiskverbianti vėžio rūšis, galinti išplisti į raumeninį sluoksnį.
Invazinis – prasiskverbiantis į raumeninį šlapimo pūslės sienelės sluoksnį – vėžys. Šios rūšies vėžys skverbiasi į pūslės sienelės raumenį (muscularis propria) sluoksnį, kartais ir riebalinį ar aplink pūslę esančius audinius.
Svarbu paminėti, kad ir neinvazinis, ir invazinis – neprasiskverbiantis į raumeninį šlapimo pūslės sienelės sluoksnį – vėžys gali išplisti į šlapimo pūslės raumenį ar kitus organus. Be to, visų rūšių šlapimo pūslės vėžio ląstelės gali paskleisti metastazių (išplisti) už šlapimo pūslės ribų. Jeigu navikas yra išplitęs į aplinkinius organus, pavyzdžiui, gimdą ar makštį – moterų, prostatą – vyrų, ir (arba) šalia esančius raumenis, liga vadinama vietiškai išplitusiu vėžiu. Šlapimo pūslės vėžys taip pat dažnai plinta į dubens srityje esančius limfmazgius. Jeigu navikas yra išplitęs į kepenis, kaulus, plaučius, limfmazgius už dubens ribų ar kitas kūno dalis, liga vadinama metastazėmis.
Kiekvienos rūšies vėžio gydymas ir prognozės labai skiriasi.
Šlapimo pūslės vėžio simptomai ir požymiai
Sergantieji šlapimo pūslės vėžiu kartais nejaučia jokių ligos simptomų, arba atsiradę simptomai gali būti ne vėžio, o visai kitos ligos padarinys. Šlapimo pūslės vėžys paprastai nesukelia simptomų, iš kurių būtų galima atpažinti vėžį.
Kraujo buvimas šlapime
Daugeliu atvejų pirmasis požymis – kraujo buvimas šlapime (hematurija). Ankstyvo šlapimo pūslės naviko sukelta hematurija paprastai neskausminga. Pastebėjus šlapime kraujo būtinai reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Kraujo šlapime gali atsirasti ir vėl kurį laiką nebūti, nes navikas protarpiais kraujuoja.
Toks simptomas, kai pacientas plika akimi mato, kad šlapime atsirado kraujo, vadinamas makrohematurija. Tačiau kraujo šlapime gali būti ir visai nedaug, jo neįmanoma pamatyti; šis simptomas vadinamas mikrohematurija. Mikrohematuriją galima nustatyti tik atlikus šlapimo tyrimą.
Specifinei šlapimo pūslės vėžio diagnozei nustatyti bendrieji šlapimo tyrimai nereikalingi, nes hematurija gali būti ne tik vėžio, bet ir keleto kitų ligų, tokių kaip infekcija ar inkstų akmenligė, požymis. Yra vienas šlapimo tyrimo būdas, kuriuo galima aptikti vėžį. Jis vadinamas citologiniu šlapimo tyrimu, kai šlapime pro mikroskopą ieškoma vėžinių ląstelių.
Kiti simptomai
Šlapinantis jaučiamas skausmas ar deginimas. Dažnas šlapinimasis. Poreikis daug kartų šlapintis naktį. Poreikis šlapintis, bet negalėjimas nusišlapinti. Skausmas vienoje strėnų pusėje. Pažengusio šlapimo pūslės vėžio simptomai gali būti skausmas, taip pat dėl neaiškių priežasčių sumažėjęs apetitas ar svoris.
Kartais, kai atsiranda pirmieji šlapimo pūslės vėžio požymiai, vėžys jau būna išplitęs į kitas kūno dalis. Tokiu atveju simptomų pobūdis priklauso nuo vėžio išplitimo vietos. Pavyzdžiui, vėžiui išplitus į plaučius gali atsirasti kosulys arba dusulys, į kepenis – pilvo skausmas ar gelta (pageltonuoti oda ir akių baltymai), vėžiui išplitus į kaulus – gali skaudėti ar lūžti kaulai.
Jeigu neramu dėl vieno ar kito iš šių simptomų ar požymių, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Šaltinis: iveikvezi.lt
