Gydytojai pažymi, kad įvairaus dydžio ant lūpų, gomurio, liežuvio ar skruostų atsirandančios žaizdelės – burnos aftos ir opos – sudaro net apie 45 proc. visų burnos ertmės gleivinės pažeidimų. Burnos gleivinė labai jautri, tad tokios žaizdelės gali atsirasti tiesiog ją mechaniškai sudirginus. Tačiau neretai tai yra bendros organizmo būklės atspindys ir kitų ligų išraiška.
Ką daryti pastebėjus žaizdelę burnoje, kokių priemonių imtis ir kur kreiptis, klausiame gydytojos periodontologės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto profesorės Alinos Pūrienės.
Žaizdelės burnoje – dėl kokių priežasčių apskritai jos atsiranda? Ar visos tokios žaizdelės vienodos savo išvaizda ir kilme?
Gleivinės pažeidimų, kai atsiranda žaizdelių, priežasčių yra labai daug: pirmiausia dėl trauminių, mechaninių pažeidimų, pavyzdžiui, gali nubrėžti sausos džiovintos duonos ar batono gabalėlis, gali būti įvairios kąstinės žaizdos, kai žmonės patys susikandžioja burnos gleivinę, muštinės, pleištinės, durtinės ir t.t.
Gali būti nudegiminės priežastys, kai nusideginama karštu vandeniu, sriuba ir kt. Tokiu atveju irgi atsiranda pūslelės, paskui – žaizdelės. Beje, nudegiminės žaizdos sunkiau gyja. Žaizdelės gali atsirasti ir dėl cheminių medžiagų poveikio. Būna, žmonės nusidegina aštriu maistu.
Burnos gleivinės pažeidimus sukelia ir įvairios infekcijos, žaizdelės iš pradžių atrodo kaip pūslelės, bet paskui jos pratrūksta ir atsiranda žaizdelės. Tai gali atsitikti dėl bakterinės infekcijos, žaizdelių atsiradimą sukelia ir grybelis. Taigi, ir įvairūs mikroorganizmai gali pažeisti burnos gleivinę.
Be to, yra įvairios sisteminės, autoimuninės, endokrininės, nervų sistemos ligos, kurios pasireiškia ir burnoje, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija ir kt.
Plombos, nuskilę protezai taip pat gali traumuoti burnos gleivinę. Nereikėtų to kęsti, bandyti savo priemonėmis dilinti, tai turėtų sutvarkyti gydytojai.
Kuo tokie pažeidimai gali būti pavojingi? Kaip reikėtų juos gydyti? Kada galima padėti sau namuose, o kada jau būtina kreiptis į gydytoją?
Visada sakome, kad jeigu burnoje žaizdelė neužgyja per dvi savaites – gydant ar negydant – reikia būtinai kreiptis į gydytoją odontologą. Taigi savigydai – dvi savaitės, kai iš vaistinės gali kokį tepalą ar purškalą panaudoti, jeigu neužgyja – eini pas specialistą.
Kaip atpažinti, kad už, atrodytų, „nekaltos“ žaizdelės neslypi daug grėsmingesnė diagnozė – burnos vėžys? Kokie simptomai leistų įtarti šią ligą?
Kaip sako patarlė: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Pavyzdžiui, jeigu ilgą laiką dėl plombos, dantų protezo yra dirginama gleivinė, gali prasidėti netipinių ląstelių dauginimasis ir tai jau gali būti ikivėžiniai ar jau vėžiniai susirgimai. Specialistams nėra taip lengva atskirti patologijas, nors patyrę gydytojai iškart pamato, kur vėžys, kur ne. Kartais tai būna net ir nedidelė ir nelabai baisi žaizdelė, dažniausiai neskausminga, todėl žmogus ją net pamiršta. O kai pasirodo pas specialistą, pamatome išsivysčiusį burnos vėžį.
Todėl rekomenduočiau visiems apsižiūrėti burną, kaip veidą nuolat matome, reikia žiūrėti ir į burną. Jeigu yra kažkokie pakitimai, nebūtinai žaizdelės, o pabalimas, paraudimas, kuris nepraeina, tai gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai pažeidimai.
O kai yra pasikartojančios žaizdelės, tai dažniausiai turime ir kitų ligų, pavyzdžiui, recidivuojantį aftinį stomatitą, jis vis „išlenda“ ir „išlenda“, tam taip pat reikia odontologo priežiūros ir tinkamo gydymo.
Kaip tipiškiausiai atrodo tos žaizdelės – opos ar aftos, kad jas pamatęs žmogus atpažintų, jog čia yra jos, o ne koks blogesnis susirgimas?
Pasižiūrėjus negali pasakyti, ar žaizdelė pavojinga, ar ne, tas suvėžėjimo procesas yra neryškus, nežinai, kada prasideda. Todėl ir sakome, kad jeigu per dvi savaites gydant namuose pažeidimai nepraeina, ypač jei būna ne abejose, bet tik vienoje burnos pusėje, visi tie pakitimai reikalauja profesionalaus dėmesio.
2014 m. net esame išleidę atlasą „Burnos patologija“, ten nufotografuoti ir aprašyti burnos susirgimai, kad gydytojams būtų lengviau atskirti patologijas. Šį atlasą ruošiamės papildyti ir perleisti. Bet jis skirtas daugiau specialistams, ne paprastiems žmonėms.
Ką daryti, jei gydytojas nenustato piktybinio susirgimo, bet periodiškai žmogui vis atsiranda žaizdelių burnoje, pagydžius vietinėmis priemonėmis jos praeina, bet po to vėl ima varginti? Apie kokią sveikatos būklę tai gali signalizuoti?
Labai gerai, kad nenustato piktybinės ligos, bet taip yra, kad po pusmečio tokiu atveju vėl prašoma pasirodyti, įvertinti būklę. Kai laiku nustatomos problemos ir yra žinoma diagnozė, susirgimai dažniausiai išgydomi. Todėl geriausia negyjančią žaizdelę kuo greičiau parodyti gydytojui. Vienas dalykas yra sisteminių ligų gydymas, o vietinis gydymas įvairus – keičiasi kryptys, kokiais vaistais gydyti – ar antibakteriniais, ar užtenka tik priešuždegiminio gydymo, nes visur, kur yra žaizda, yra uždegimas, ar reikia specifinio gydymo. Bet pirmiausia būtina nustatyti diagnozę. Tačiau ne tik aftinis stomatitas yra pasikartojantis, daug ligų yra linkusios pasikartoti.
Ar nuovargis, nusilpęs imunitetas gali paskatinti burnos gleivinės ligas?
Kiek dabar mūsų yra neišsimiegojusių, pavasarinio vėjo perpūstų, peršalusių... Iš tikrųjų labai daug pervargusių, lėtinio nuovargio kamuojamų žmonių, o kiek yra gydytojų ir kitų specialistų su perdegimo sindromu – rizikų susirgti yra nepaprastai daug. Sunkus laikmetis, buvo kovidas, dabar – karas, visa tai veikia emocijas, kartu ir imunitetą.
Sulaukiate daug pacientų, kurie kreipiasi dėl burnos žaizdelių?
Tikrai jų yra daug. Gerai, kad žmonės ateina pasirodyti, vienam kitam tenka ir vėžį diagnozuoti. Aišku, vyresni žmonės turi daugiau burnos problemų, nes dėvi protezus ir kt., daugiau jų turi ir tie, kurie rūko, dažniau vartoja alkoholinius gėrimus. Tačiau ir jauni asmenys skundžiasi burnos gleivinės susirgimais, burnos žaizdelės gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Juolab kad trauminiai pažeidimai atsiranda nuo įvairių dalykų. Štai dabar madingos azijietiškos ir kitokios egzotiškos virtuvės, tačiau aštrūs prieskoniai nėra įprasti mūsų burnos gleivinei, mūsų organizmai nėra genetiškai atsparūs jiems, todėl reikia būti atidiems.
Kaip prevenciškai apsisaugoti nuo įvairiausių burnos gleivinės pažeidimų?
Aišku, turi būti tinkama burnos priežiūra, dantų valymas ir gydymas, tinkama mityba, bet jeigu kas negerai – leki pas odontologą. Burnos, kaip ir viso kūno, priežiūra yra bendros kultūros dalis. Burnos gleivinė labai gležna, reikia prisižiūrėti, nerūkyti, nenusideginti. Turime patys savimi rūpintis ir nemanyti, kad sveikata yra duotybė visam laikui. Kviečiu nuolat apžiūrinėti burną ir bendrauti su gydytojais.
