Būtina sąlyga mechaninei sufozijai vykti – turi būti laisva gretutinė erdvė (nors ir nedidelė), į kurią yra išnešamos kietos uolienos dalelės. Jei tokios erdvės nėra, požeminis vandens srautas teka, o kietos uolienos dalelės nėra išnešamos, lieka vietoje, mechaninė sufozija nevyksta.
Kaip gamtoje pasireiškia mechaniniai sufoziniai procesai ir kokios jų pasekmės? Dažniausiai gamtoje šie procesai pasireiškia upių slėniuose, kai upių šlaituose ištekantys šaltiniai išplauna iš upės krantų kietas uolienų daleles ir jas nuneša į upę.
Per ilgą laiką krantas virš šaltinio įdumba, susiformuoja ovalios formos sufozinis cirkas. Vilniuje žinomas Gariūnų sufozinis cirkas, susidaręs Nėries slėnio šlaite.
Paaiškino, kaip tai įvyksta
Kur dar pasireiškia mechaniniai sufoziniai procesai? Kartais skaitome spaudoje, kad nei iš šio, nei iš to vidury gatvės atsivėrė karstinė įgriuva. Jei tai įvyko ne karstiniame rajone – galima teigti, kad čia pasidarbavo mechaninė sufozija.
Kaipgi tai įvyksta, jei požeminis vanduo neištirpina ertmių uolienose, į kurias įgriūva skliautas? Požemines ertmes, į kurias įgriūva skliaute slūgsantys sluoksniai kartu su kelio danga ir asfaltu, suformuoja mechaniniai sufoziniai procesai.
Per kur išnešamos kietos uolienų dalelės? O jos išnešamos per nesandarius kanalizacijos šulinėlius ir kanalizacinių vamzdžių sudūrimus. Pakanka plonyčių plyšelių, per kuriuos požeminio vandens (gruntinio) išplaunamos molio, aleurito (dulkio), net ir smėlio dalelės, taip suformuodamos tuštumą.
Atidžiau pažiūrėkite į gatves ir šaligatvius – šalia kanalizacijos šulinėlių dažnai pamatysite įdubimų. Tai liudija apie sufozinius procesus – jie tokiose vietose jau vyksta.
Kaip išvengti sufozinių procesų sukeltų įgriuvų, įdubimų keliuose ir šaligatviuose, kad nereikėtų brangiai kainuojančių vis pasikartojančių remonto darbų? Išeitis tik viena – kanalizacijos šulinėliai ir vamzdžių sudūrimai turi būti visiškai izoliuoti.
Autorius: Jaunutis Bitinas, Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyr. geologas
