Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje buvo pastatytas antrasis Paryžius su Eliziejaus laukais ir Šiaurine stotimi. Taip norėta suklaidinti vokiečių bombonešius. Detalės apie šį neįtikėtiną kūrinį viešumon iškilo Prancūzijos sostinei ruošiantis paminėti 93-iąsias Paliaubų metines.
Kaip rodo laikraščio „Le Figaro“ atrasti archyvai, kariuomenės planuotojai buvo įsitikinę, kad vokiečių pilotus galima apkvailinti ir šie sunaikins netikrą miestą, praneša telegraph.co.uk.Antrasis Paryžius įrengtas šiauriniame Paryžiaus priemiestyje. Jame buvo butaforinės gatvės su elektriniais gatvių žibintais, tikslios statinių kopijos ir net netikra Šiaurinė stotis, iš kurios dabar į Londoną ir atgal važiuoja greitieji traukiniai.
„Tai nepaprasta istorija ir viena iš tų, apie kurias net paryžiečiai labai nedaug žinojo. Planas dėl akivaizdžių priežasčių laikytas paslaptyje, tačiau jis rodo, kaip rimtai kariuomenės planuotojai vertino naują bombardavimo iš oro grėsmę“, – teigė Jeanas Claud'as Delarue, žymiausias šalies istorikas, gyvenantis Paryžiuje.
Nuvilioti vokiečių pilotus ne prie tų taikinių 1918 metais, kai karas jau artėjo prie pabaigos, sumanė oro gynybos grupė.
1918 metais radarai dar buvo visai neseniai atsiradę, tokie pat primityvus buvo ir vokiečių naudoti tolimojo nuotolio bombonešiai „Gotha“. Jų įgula laikydavo bombas už kilių ir tuomet numesdavo ant taikinių, kuriuos pamatydavo per greitas atakas virš tokių miestų kaip Londonas ir Paryžius.
Prancūzijos planuotojai pasirinko vietovę netoli Maisons-Laffitte miestelio, maždaug už 24 kilometrų nuo Paryžiaus centro, kaip ir sostinė esančio ant Senos kranto.
Ten sukurti žymiausi Paryžiaus kvartalai, tarp jų – esantys aplink Triumfo arką ir operą, o taip pat pramoniniai priemiesčiai, tokie kaip Saint-Denis ir Aubervilliers.
Miestui kurti samdytos privačios bendrovės, o elektros inžinierius Fernandas Jacopozzi turėjo pasirūpinti apšvietimu.
Medinės pastatų kopijos kurtos naudojant išmoningas detales, pavyzdžiui, permatomus dažus, kurie padėjo sukurti „gamyklų purvinų stiklinių lubų“ įspūdį.
Naudojant baltas, geltonas ir raudonas lempas sukurtas naktį veikiančių mechanizmų efektas, naktį taip pat iš dalies apšviesti netikri traukiniai ir geležinkelio bėgiai.
Tačiau, nepaisant tokio kruopštumo, Paryžiaus kopijos iki paskutinio Vokietijos oro reido 1918 metų rugsėjį nespėta iki galo užbaigti, o tai reiškia, kad ji niekada nebuvo išbandyta.
Netikras Paryžius po karo buvo skubiai išmontuotas, teigė J. C. Delarue, tvirtinantis, kad ta vietovė jau seniai užstatyta.
Paryžius per abu pasaulinius karus smarkiai nenukentėjo. Daug labiau nepasisekė Londonui, kur žuvo ar buvo sužeista tūkstančiai žmonių.
Viena didelio aukų skaičiaus priežastis buvo ta, kad bombonešių reidai Britanijoje dar buvo gana naujas dalykas, tad daugelis civilių susibūrę juos stebėdavo.
Paryžius tam buvo daug geriau pasiruošęs. Karo pabaigoje F. Jacopozzi pagerbtas už savo darbą, o vėliau išgarsėjo pirmą kartą apšviesdamas Eifelio bokštą.
