Išrinkti gražiausią pasaulio salą – nesunku. Nors iš tiesų žvėriškai sunku, nes tokių – begalė. Seišeliai, Santorini, Maldyvai... Tik apsispręskite, kokie bus jūsų grožio kriterijai, ir nepastebėsite, kaip gražuolių salų suskaičiuosite daugiau nei turite pirštų.
Tačiau apie idilišką palmių, balto smėlio ir žydros jūros vaizdelį daug neprirašysi. O jūs mažų mažiausiai susinervintumėte, jei iki atostogų likus geram pusmečiui skaitytumėte žurnalą darbo pertraukos metu, o mes imtume suokti apie vieną už kitą nuostabesnį pasaulio kampelį. Taigi dėl objektyvių priežasčių (mes taip pat dirbame, taip pat laukiame atostogų) nusprendėme pasidairyti į tokias salas, kurios dažniau apibūdinamos kaip įdomios, keistos, net bauginančios. Kai kurios – dėl neįprastos gamtos, kitos – dėl istorinių vingių, tačiau visos siunčia intriguojančią žinią. Ir tokių vietų pasaulyje, pasirodo, būna! Iš daugybės įdomių salų atrinkome keletą, apie kurias šį kartą ir papasakosiu.
Idzu salynas (Japonija) – nė dienos be dujokaukės
Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje šiuo metu esate, jūs kvėpuojate oru, kurį sudaro azotas, deguonis, anglies dioksidas ir argonas. Iki 80 km aukščio visose pasaulio šalyse šių dujų santykis yra vienodas, tik priklausomai nuo vietovės papildytas tam tikromis priemaišomis. Išimtis šioje cheminių elementų pusiausvyroje yra vulkaninis salynas Idzu, esantis Japonijos pietryčiuose. Administraciniu požiūriu šią salų grupę sudaro vos du miestai ir šeši kaimai, priklausantys Tokijui, tačiau, žinant jų gyventojų kasdienybę, sunku suvokti, kodėl žmonės čia gyvena.
Idzu salynas (nuotr. Gamintojo)
Dėl specifinės vietovės geologinės sudėties virš Idzu salų kone visą laiką kabo nuodingų sulfanilamidinių dujų debesis, skleidžiantis stiprų kvapą. Tai didžiausia šių dujų koncentracija visame pasaulyje. Viena Idzu priklausančių salų, Miyakejima, yra ant aktyvios vulkaninių kalnų grandinės, kur per pastarąjį amžių ugnikalniai išsiveržė net šešis kartus. Du kartus, 1953-iaisiais ir 2000-aisiais, pradėjus veikti pagrindiniam salos vulkanui Oyama ir ore itin padidėjus pavojingų dujų koncentracijai, visi gyventojai buvo evakuoti. 2000-aisiais kone visą mėnesį salą drebino stiprūs išsiveržimai, lydimi „spjaudymosi“ lava į 15 metrų aukštį, keliolikos kraterio griūvimų ir kitų stichinių įvykių.Šiandien atodangoje prie ugnikalnio galima pamatyti daugiau nei 100 piroklastinių uolienų sluoksnių. Jie susidarė periodinių ugnikalnio išsiveržimų metu per maždaug 10 000 metų.
Idzu salynas (nuotr. Gamintojo)
Aštuonerius metus sala buvo apmirusi, į Idzu sustabdyti bet kokie skrydžiai. Tačiau 2005-aisiais situacijai pagerėjus (jei taip galima pasakyti), dauguma jos gyventojų grįžo, nors buvo priversti su savimi visur nešiotis dujokaukę. Kyla klausimas, iš ko šie žmonės pragyvena? Ūkiai, žuvininkystė – pagrindiniai salos verslai, tačiau ir laivus, ir uostus, ir ūkius po paskutinio ugnikalnio išsiveržimo teko lipdyti iš naujo. Neįtikėtina, bet dar vienas Miyakejima gyventojų pajamų šaltinis – turizmas. Nors Miyakejima anaiptol ne pati maloniausia vieta atostogoms, sakyčiau, netgi kelia apokaliptinių reiškinių asociacijas, keliautojams čia lankytis niekas nedraudžia, ir jų tikrai netrūksta. Pasirodo, turistus vilioja nardymas su delfinais, o tie, kurie yra įsitikinę, kad toks atostogų maršrutas – vertas rizikos, nuolatinę kelionės palydovę – dujokaukę, gali įsigyti bet kurioje parduotuvėlėje.
Japonijos vyriausybė nepamiršo čia gyvenančių nelaimėlių – jiems mokamos nedidelės kompensacijos, nemažai buvo investuota ir į rekonstrukcijos darbus 2005-aisiais. Tačiau ar tai leidžia salos gyventojams ramiau miegoti? Su kauke po pagalve ir nuolat laukiant, kada įsijungs sirena, bylojanti apie tai, kad dujų koncentracija ore pavojingai padidėjo...
