Ilgiausiai valdžiusi monarchė, kuri mirė ketvirtadienio popietę savo namuose, Škotijos aukštikalnėse, dar trečiadienį patvirtino eilę ministrų paskyrimų.
96 metų moteris, savo gyvenimą pašventusi pareigai, taip pat nusiuntė užuojautą Kanadai po masinių žudynių Saskačevane, per kurias žuvo 10 žmonių, rašo express.co.uk.
Gydytojai patarė pailsėti
Tačiau Karalienė trečiadienį atidėjo virtualų Slaptosios tarybos posėdį, kai karališkieji gydytojai jai patarė pailsėti. Tai įvyko po įtemptos antradienio dienos, kai ji paskyrė Liz Truss ministre pirmininke per audienciją Balmoralyje, oficialiai priėmusi Boriso Johnsono atsistatydinimą.
Šalies valdovė, pasiramstydama lazdele, susitikimo su ponia Truss metu atrodė žvali, bet silpna. Susirūpinimas Karalienės sveikata išaugo ketvirtadienį, kai Bakingamo rūmai paskelbė retą pareiškimą, kuriame teigiama, kad gydytojai sunerimo ir kad ji yra prižiūrima.
Vyresnieji karališkieji asmenys nuskubėjo į Balmoralą pas monarchę
Charlesas, Camilla ir princesė Anne jau buvo Škotijoje, o princas Williamas, princas Andrew, princas Edwardas ir Sophie atvyko į privačią karališkąją rezidenciją netrukus po 17 val. Princas Harry keliavo atskirai ir į Balmoralą atvyko apie 20 val.
Rūmai paskelbė apie Karalienės mirtį 18.30 valandą. Tada pasipylė užuojautos iš viso pasaulio, o minios susirinko prie Bakingemo rūmų, liedamos sielvartą dėl mylimos Karalienės netekties.
Paskelbė laidotuvių datą
Karalius Karolis III iškart perėmė sostą, o Camilla tapo karaliene konsorte. Pirmąją Karolio III valdymo dieną jie grįžo į Londoną. Karališkojo gedulo laikotarpis skelbiamas nuo Karalienės mirties iki septynių dienų po jos laidotuvių, kurios įvyks rugsėjo 19 d.
Ketvirtadienio vėlų vakarą ponia Truss pagerbė Karalienę iš ministro pirmininko rezidencijos Dauningo gatvėje. Ji sakė: „Karalienė Elžbieta II buvo ta uola, ant kurios buvo pastatyta šiuolaikinė Didžioji Britanija. Mūsų šalis augo ir klestėjo jai valdant. Dėl jos Britanija yra tokia, kokią turime šiandien“.
Leiboristų lyderis seras Keiras Starmeris sakė: „Ji buvo aukščiau politinių nesantarvių, ji palaikė ne tai, dėl ko kovojo tauta, o tai, dėl ko sutarė. Britanija keitėsi greitai, o šis monarchės atsidavimas tapo mūsų besikeičiančio pasaulio ramybės tašku.
Taigi, mūsų didžiajai Elžbietos erai artėjant į pabaigą, pagerbsime velionės Karalienės atminimą išlaikydami jos įkūnytas valstybės vertybes“.
