Tačiau ar šiemet jos atneš taip lauktą pagyvėjimą – neaišku. Kad saulėgrįžos ir pavasario spalvų laukti būtų ne taip ilgu, niūrų lapkritį atsigręžkime į pavasario pranašus ir pirmaisiais žiedais džiaugsimės kaip niekada anksti.
Žydi trumpai
Kai Dievas ieškojo, kuo pradžiuginti žmones, jis sukūrė svogūnines gėles – taip mano ilgametė tulpių augintoja ir gėlininkė Danutė Giedrienė. „Nors paprastai svogūninės gėlės yra pavasario šaukliai, džiaugtis jomis galime ne vieną sezoną“, – aiškino ji. Kvapnieji hiacintai, tulpės, krokai, narcizai ar snieguolės puikiai auga ir namų sąlygomis.Jei šias svogūnines gėles į vazonus pasodinsite dabar, nuostabiais žiedais galėsite džiaugtis jau ankstyvą pavasarį.
Tiesa, šių gėlių auginimas turi ir minusų – daugelis svogūninių gėlių pražysta nuostabiais žiedais, bet žydi trumpai, todėl kuriant kompozicijas reikėtų prisiminti keletą taisyklių. Norint šventiškai papuošti namus pakanka įjungti fantaziją ir svogūnėlius pasodinti į vazonus, stiklainius ar rankų darbo dėžutes, kurios taps interjero detalėmis.
Gėlių kompozicijos
Nepaprasto grožio žiedai, primenantys taureles ar burbuoles, stebina įvairiausiais atspalviais – balti, violetiniai, sodriai geltoni, kreminiai, violetiniai ar rausvi žiedai padeda sukurti šventinę nuotaiką namuose. „Aplinką pagyvina ir vienas pavasarinių gėlių vazonas, tačiau labai gražiai atrodo kompozicija iš kelių vazonėlių su skirtingų spalvų ar rūšių gėlėmis, – patirtimi dalijosi gėlininkė. – Puikiai atrodo ir gyva puokštė iš įvairiausių gėlių, susodintų į platų plokščią indą.
Vazonus galima papuošti, tarkim, apkaišyti samanomis ir Velykų margučiais,panaudoti daugiau blizgančių ar raudonų dekoracijų, jei ruošiatės Kalėdoms. Svogūnines gėles galima derinti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais žydinčiais šio sezono augalais: narcizų grožį paryškins našlaitės, prie hiacintų, tulpių derės snieguolių, raktažolių ir žydrių vazonėliai, o krokai puikiai jausis tarp saulučių.
Paprasta priežiūra
Pražydinimo taisyklės paprastos:jei žiedų norime sulaukti sausio mėnesį – sodiname rugsėjį, jei kovo mėnesį–lapkritį.„Sodinti reikia į paprastą sodo žemę, – aiškino gėlininkė. –Įspraudęs vogūnėlius į žemę, vazoną pastatykite vėsioje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar šaldytuvo lentynoje. Po poros mėnesių svogūnėliai įsišaknija ir išleidžia daigą – augaliukas pasiruošęs žydėti.“
Kai daigeliai ūgtels, vazoną pastatykite ant palangės ir pridenkite popieriumi, kad augintų žiedstiebį, o ne skleistųsi prie žemės. Aukštesnėje temperatūroje gėlės pražys greičiau. Žydėjimo trukmę pailginti galima sumažinus temperatūrą iki 16–18 laipsnių Celsijaus. Žydinčio augalo priežiūra nesudėtinga – svarbiausia laiku palaistyti, nurinkti nudžiūvusius žiedus ir lapus.
„Gėles galima pražydinti ir stiklinėse su vandeniu, tik prisiminkite – tarp svogūnėlio ir vandens turi likti oro tarpelis, – perspėjo gėlininkė. – Indą su svogūnėliu uždenkite popieriumi ir laikykite vėsioje vietoje. Reikia stebėti, kad vanduo inde neišgaruotų, todėl nuolat papildykite iki tinkamo lygio. Kai pasirodys daigas, stiklinę perneškite į šiltesnę patalpą, o kai augalas išaugina žiedstiebį, nuimkite popierių.“
Jei svogūnėliai skirtingo dydžio, juos galima sodinti keliais aukštais. Toks sodinimo būdas leidžia reguliuoti ir pratęsti žydėjimo laiką, nes skirtingame gylyje esantys daigai prasikala ir pražysta skirtingu metu.
Pražydusias gėles geriausia laikyti šviesiame ir vėsiame kambaryje (apie 15 laipsnių), toliau nuo radiatorių. Tuomet gėlės ilgiau žydės. Žemę vazonėlyje reikia nuolat purenti ir laistyti.Kartkartėmis vazonėlį derėtų apsukti, kad gėlės stiebtųsi tiesiai, nekryptų į langą. Vazone ar vazoje pražydintos svogūninės gėlės namų interjerą puoš maždaug mėnesį. Kai augalai nužydi,juos reikia laistyti,kol lapai dar žali, nenudžiūvę. Drėgmė būtina, kad nemirtų svogūnėliai, kurie turi natūraliai užbaigti vegetaciją. Kai lapai visai nudžiūsta, svogūnėlius reikėtų atsargiai išimti iš vazono ir apdžiovinti, o rudenį pasodinti lauke. Kitą pavasarį jie dar nežydės, nes neturės sukaupę pakankamai maistinių medžiagų. Lauke paaugintas gėles ir vėl galima pražydinti: hiacintus po metų, o tulpes – po dviejų ar daugiau.
Pražydinimo atmintinė
Pražydinti galime rytinius hiacintus,hibridinius, puokštinius, tuščiavidurius, pilnavidurius ir ciklameninius narcizus, paprastąsias ankstyvąsias, ankstyvąsias pilnavidures, lelijažiedes, Darvino, Greigo ir Kaufmano tulpes, auksažiedžius ir pavasarinius krokus, baltažiedes ir mėlynžiedes žydres, baltąsias snieguoles.
Lapkritį pasodiname tulpių, narcizų, hiacintų ir kitų gėlių svogūnėlius į neaukštus plačiadugnius molinius ar plastikinius vazonėlius. Į 10–12 cm skersmens vazonėlį sodiname 3–5 svogūnėlius, į 15 cm skersmens vazoną – 6–7 svogūnėlius, o į 20 cm – 9 ar 10 svogūnėlių plokščiąja puse į vazono kraštą.
Gėlių svogūnėlius sodiname sekliau negu lauke. Substratas turi būti labai pralaidus (pH – 6,5), o mineralinių druskų koncentracija labai maža, storis 10 cm. Geriausia sodinti į kompostinės žemės, durpių, perlito ir smėlio (lygiomis dalimis) mišinį arba durpių ir smėlio (4:1) substratą. Pražydinami tik visiškai sveiki, nesužaloti, 4–5 cm skersmens svogūnėliai.
Prieš sodinimą svogūnėlius beicuojame fungicidais (tinka 0,2–0,3 proc. topsino tirpalas) arba intensyvios spalvos kalio permanganato tirpalu. Pasodinę svogūnėlius, vazono paviršių užpilame 1–1,5 cm storio smėlio sluoksniu, o vėliau pernešame į vėsią (2–5 laipsnių) patalpą. Laistome tiek, kad neperdžiūtų žemė.
Jeigu svogūnėlius norime pražydinti Kovo 8-ajai, tulpes ir narcizus įneškime į šiltą (16–18 laipsnių) patalpą prieš 4 savaites, o hiacintus – prieš 6–7 savaites.
