Kad uoslė gyvūnų pasaulyje užima reikšmingą vietą, tikriausiai nesiginčysite. O kaip su žmogumi? Ar ji jam tiek pat reikalinga? Nustebsite, bet mūsų uoslės galimybės kur kas galingesnės, nei gali pasirodyti iš pradžių. Kvapai žmones daugiausia veikia nesąmoningai, tačiau jų įtaka įvairiose gyvenimo srityse neginčijama.
„Gamtoje kiekvienas gyvas organizmas turi tam tikrus sensorinius mechanizmus, padedančius atpažinti grėsmę iš tolo“, – teigia mokslininkas Johanas Lundstromas. Vienų gyvūnų šie mechanizmai iš tiesų ištobulinti, pavyzdžiui, vilkai nosyje turi 300 kartų daugiau kvapą nustatančių ląstelių nei žmonės. Vis dėlto mūsų uoslės nereikėtų nuvertinti. Nors evoliucijos metu jos galimybės sumažėjo, ji vis dar padeda įvairiose gyvenimo srityse – nuo partnerio pasirinkimo, asmens atpažinimo iki emocinio komunikavimo. Ne visi žmonės turi vienodai gerą uoslę. Pasak neurologės Rachel Herz, moterys kvapams jautresnės nei vyrai, o jų uoslė būna „aštriausia“ ovuliacijos metu. Padidėjęs jautrumas kvapams tada, kai moterys būna vaisingiausios, nėra atsitiktinis – joms tai gali padėti atsirinkti tinkamiausius partnerius. Dailioji lytis turi jautresnę uoslę ir todėl, kad padidintų šansus išgyventi palikuoniui. Pastebėta, kad motinos gali atskirti savo kūdikių unikalų kvapą praėjus valandai po gimdymo, o kūdikiai savo mamos kvapą – jau po dviejų dienų. Kiekvienas individas turi unikalų kvapą. Broliai ir seserys gali atskirti vienas kitą pagal kvapą, o šunys net dvynius žmones.
Kvapai sukelia prisiminimus Nors ką tik gimę kūdikiai gali atskirti savo mamos kvapą, jie negali skirti malonaus kvapo nuo nemalonaus. Tai rodo, kad mūsų reakcijos į kvapus išmoktos. Galbūt todėl kūdikiai linkę dėti į burną tuos dalykus, kurie suaugusiesiems atrodo šlykštūs. Kadangi mažyliai dar neturi patirties su įvairiais objektais, jie jų negali priskirti gerų ar blogų dalykų kategorijoms. Kai pirmą kartą užuodžiame kvapą, susiejame jį su tam tikru įvykiu, žmogumi, daiktu ar net momentu. Taigi, kad galėtume identifikuoti kvapą, visų pirma turime jį prisiminti. Kai už atmintį atsakinga smegenų dalis pažeista, gebėjimas atpažinti kvapus taip pat sutrikęs. Stiprūs kvapai paprastai sukelia prisiminimus ir su jais susijusias emocijas. Pavyzdžiui, užuodę bulvinius blynus galime prisiminti močiutę ir kartu su ja praleistas nuostabias akimirkas. Kadangi su dauguma naujų kvapų susipažįstame vaikystėje, jie linkę sukelti jaunų dienų prisiminimus. Ryšys tarp kvapo ir emocijų gali susiformuoti mums dar net negimus. Pavyzdžiui, kūdikiai, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, rūkė ar valgė tokį aitrų maistą kaip česnakai, vėliau į šiuos kvapus reagavo palankiai. Kiti eksperimentai parodė, kad kūdikiai, kuriuos motinos glausdavo prie savęs esant tam tikram kvapui kambaryje, vėliau šį kvapą mėgo labiau nei kiti asmenys. Ir, priešingai, kai patiriame neigiamas emocijas ir tuo metu užuodžiame konkretų kvapą, atmintyje jį susiejame su neigiama patirtimi. Nemėgstamas kvapas dažnai primena nemalonius įvykius. Pavyzdžiui, kai kam lelijų kvapas gali priminti laidotuves, tepalai – avariją ir pan. Kvapai gali padėti sukelti norimą poveikį organizmui. Vieno įdomaus eksperimento metu keturias dienas sveikiems vyrams buvo leidžiamas insulinas. Buvo matuojamas dalyvių gliukozės lygis, kuris po injekcijų sumažėdavo. Prieš leidžiant insuliną, vyrai užuosdavo tam tikrą kvapą. Penktą eksperimento dieną tiriamiesiems buvo duota pauostyti tik šio kvapo. Pasirodo, užteko vien tik jo, kad sumažėtų gliukozės kiekis kraujyje!
Nenusileidžiame šunims? Mokslininkai, norėdami išsiaiškinti, ar žmogaus uoslė gali surasti kelią vien pagal kvapą, atliko įdomų eksperimentą. Tyrėjai 10 m virvę išmirkė šokolado esencijoje ir ją ištiesė parke ant žolės. Savanoriai turėjo „keliauti“ vadovaudamiesi vien savo uosle (jie negalėjo nei matyti, nei liesti, nei girdėti). Rezultatai parodė, kad dviem trečdaliams dalyvių pavyko atrasti kelio galą. Tiriamieji, kurių viena šnervė buvo uždengta, taip pat sėkmingai įveikė atkarpą, tačiau jie tai darė daug lėčiau ir daugiau nuklysdavo į šalį nei kiti asmenys. Pasak Jess Porter, smegenys paprastai palygina gautus kvapus iš abiejų šnervių, kad nustatytų, ar kvapas sklinda iš tos pačios pusės, todėl vieną jų uždengus tapo sunkiau vadovautis uosle. Vis dėlto įdomiausias šio eksperimento atradimas yra tai, kad uoslė gali būti lavinama – tiriamųjų greitis atrandant kelią pagal kvapą padvigubėjo jau po keleto treniruočių dienų. Uoslės „imlumą mokslui“ pastebėjo ir neurologas Jay Gottfriedas, – eksperimento dalyviai, kelias minutes uostę gėles, vėliau geriau atpažino skirtingus gėlių kvapus. Įspėjantys kvapai Uoslė gali ne tik parodyti kelią, bet ir atpažinti ore tvyrančias emocijas. Naujausi tyrimai liudija, kad graužikai vien iš kvapo gali atskirti baimės jausmą. Žiurkėms davus pauostyti giminaičių, kuriems prieš tai buvo sukeltas elektrošokas, kvapą, jos pradeda elgtis nervingiau nei įprastai. Žmonių uoslė taip pat jautri emocijoms. Visi žinome, kad kvapas apsaugo nuo aplinkoje vyraujančių pavojų, nuodingo ir pagedusio maisto. O ar žinojote, kad jis padeda atpažinti ir nepažįstamą (galbūt pavojingą) asmenį? Viename eksperimente moterys uostė tris skirtingus – savo pačių, draugo ir nepažįstamo žmogaus – kūno kvapus. Iš atsitiktine tvarka pateiktų kvapų tiriamosios lengvai atpažino savo ir draugo kvapus. Mokslininkai pastebėjo, kad nepažįstamojo kvapas aktyvavo smegenų dalis, atsakingas už baimės ir pasišlykštėjimo emocijas. Pašaliečio kūno kvapą moterys taip pat įvertino kaip ne tokį malonų ir intensyvesnį nei pažįstamojo. Užuodžiame tą „vienintelį“ Kokį vaidmenį kvapai vaidina žmonių seksualiniame gyvenime? Gyvūnai išskiria feromonus, sukeliančius fiziologinius ir elgesio pokyčius kitos lyties atstovams. Pavyzdžiui, androstenonas kiaulėms sukelia seksualinį potraukį. Tokio akivaizdaus poveikio žmonių elgesiui nėra nustatyta. Uoslė atlieka ir „patarėjo“, kokį partnerį pasirinkti, funkciją. Tyrimai rodo, kad žmonės vien iš kvapo gali nustatyti kito asmens seksualinę orientaciją. Kūno kvapas taip pat „išduoda“ asmenis, turinčius skirtingas imunines sistemas nei mūsų. Mokslininkai nustatė, kad žmonių, kurių imuninė sistema buvo panaši į tiriamųjų, kvapai sukėlė greitesnius ir stipresnius elektroninius atsakus smegenyse, nei tiriamųjų su skirtinga imunine sistema. Tyrime dalyvavusios moterys teigė, kad skirtingą imuninę sistemą turinčių asmenų kvapai joms priminė apie buvusius partnerius, o kitų vyrų kvapai joms priminė brolį arba tėvą. Tai rodo, kad kvapas gali turėti įtakos pasirenkant antrąją pusę. „Kvapas padeda išvengti žmonių, kurių imunologinė sistema panaši, taip užtikrindama, kad susilauksime atsparesnių palikuonių, – teigia psichologė. – Kvapas nepadeda susirasti tinkamo asmens, bet apsaugo nuo netinkamo.“
Malonaus kvapo kerai Mums visiems patinka gardus kvapas. Pasirodo, jis net tik pamalonina mūsų uoslę, bet ir turi teigiamos įtakos daugeliui dalykų. Keletas tyrimų parodė, kad mėgstamas kvapas gali pakelti nuotaiką, paskatinti kūrybiškumą, produktyvumą ir geresnius santykius su kitais. Pavyzdžiui, tiriamieji, užuodę kepamų sausainių ar kavos kvapą, buvo labiau linkę padėti nepažįstamajam nei kiti asmenys. Žmonės, kurių darbo aplinkoje yra oro gaiviklis, išsiskyrė didesniu produktyvumu, kėlė sau aukštesnius tikslus ir naudojosi efektyvesnėmis darbo strategijomis, nei darbuotojai, kurie dirbo neiškvepintoje aplinkoje. Nustatyta, kad malonūs aplinkoje tvyrantys kvapai taip pat padidina darbuotojų budrumą atliekant nuobodžią užduotį. Yra ir kita medalio pusė. Rinkodaros specialistai puikiai išmano malonių kvapų galią ir tuo naudojasi norėdami išplėšti kuo daugiau pinigų iš klientų. Pavyzdžiui, tyrimas, atliktas „Nike“ parduotuvėje, parodė, kad žmonės daug labiau linkę pirkti batus ir už didesnę kainą, kai aplinkoje vyrauja gėlių kvapas. Lošimo namuose azartinių žaidimų mėgėjai praleido dvigubai daugiau laiko prie žaidimų automatų, kai erdvė buvo iškvepinta gėlių kvapu. Kuo intensyvesnis buvo kvapas, tuo ilgiau žmonės žaidė. Jei norite atrodyti patrauklesnis, pasikvepinkite. Malonaus kvapo kerai užburia ir žmogaus išvaizdą. Viename eksperimente tiriamiesiems prieš parodant asmenų nuotraukas buvo duota pauostyti malonaus, neutralaus ar nemalonaus kvapo. Jo intensyvumas buvo sumažintas iki minimumo, kad dalyviai jo sąmoningai neužuostų. Kaip parodė rezultatai, kvapas iš tiesų turėjo įtakos vertinant asmens patrauklumą. Tie dalyviai, kurie prieš nuotraukų peržiūrą užuodė malonų kvapą, modelius įvertino kaip daug patrauklesnius nei užuodus nemalonų kvapą. Kitame tyrime vyrai nepatrauklias moteris įvertino 20 proc. geriau, kai kambarys buvo maloniai iškvepintas. Uoslė gali tapti naudinga patarėja daugelyje gyvenimo sričių. Reikėtų tik ją išmokti teisingai „skaityti“. Ar žinote, kad... ...Williamas Shakespeare’as nebuvo teisus – rožė, pavadinta kitu vardu, nekvepės taip pat gardžiai. Asmuo, uostydamas šviežio agurko kvapą, užuos skirtingai, kai jam bus pasakyta, kad jis uosto pelėsį. Žinojimas, ką mes užuodžiame, turi įtakos kvapo vertinimams. Pavyzdžiui, galvodami, kad užuodžia kenksmingą medžiagą, tiriamieji jos kvapą įvertina kaip ne tokį patrauklų nei užuosdami tą patį, tačiau kitaip pavadintą kvapą. Kai kvapų pavadinimai sukelia teigiamas ar neutralias emocijas, žmonės juos vertina kaip malonesnius, ne tokius intensyvius ir labiau sužadinančius.
dykai.lt
