„Lietuvoje net 33 proc. mirčių yra nulemtos pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijų,“ – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kardiologijos klinikos docentė, Lietuvos kardiologų draugijos Arterinės hipertenzijos darbo grupės pirmininkė, gydytoja kardiologė Gintarė Šakalytė. Opiausia hipertenzijos gydymo problema R. Šakalytė įvardija neadekvačią arterinės hipertenzijos kontrolę. Pasak docentės, svarbiausias veiksnys, lemiantis hipertenzijos prevencijos ir gydymo sėkmę, yra sąmoningas paciento elgsenos pakeitimas.
Hipertenzijos profilaktikai būtinas kraujospūdžio matavimas namuose, arterinio kraujo spaudimo dydžių užsirašymas, telefoninis kontaktas tarp gydytojo ir paciento, artimųjų palaikymas, nenumatytų aplinkybių aptarimas, svorio korekcija (netekus 5,1 kg svorio, AKS sumažėja 4,4/3,6 mmHg), fizinio aktyvumo nuorodų laikymasis (reguliarūs aerobiniai fiziniai pratimai sumažina kraujospūdį 4-9 mm Hg), slaugytojų įtaka ir pagalba, sveikatinimo programos darbe ar mokymo įstaigoje.
Norint pagerinti arterinės hipertenzijos gydymo efektyvumą Lietuvoje, docentė R. Šakalytė rekomenduoja imtis vaistų derinių, stengtis užsirašyti gydytojo rekomendacijas ir gydymo nurodymus ir kuo tiksliau jais naudotis, taip pat atsižvelgti į lydinčias ligas. „Pacientas turėtų žinoti, kad gydytojo paskirtus vaistus reikia vartoti kasdien, tuo pačiu paros metu ir suvokti, kad hipertenzijos gydymas truks visą gyvenimą,“ – įsitikinusi LSMUL Kardiologijos klinikos kardiologė R. Šakalytė.
LSMU Kardiologijos klinikos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog visuomenės žinios apie hipertenziją priklauso nuo išsilavinimo, lyties (moterys turi daugiau informacijos nei vyrai) ir tiesioginio bendravimo su gydytojais. Didžioji dalis apklaustųjų žino normalaus arterinio kraujo spaudimo ribas, tačiau nesugeba teisingai įvertinti savo kraujospūdžio. Reikėtų nepamiršti, kad namuose matuojamas suaugusio žmogaus spaudimas normaliai yra iki 135/85 mmHg, o gydytojo kabinete – iki 140/90 mmHg.