Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas klimatologas dr. Donatas Valiukas, ši vasara jau nustebino daug kuo – karščio bangomis, galingomis audromis.
Karščio sulauksime vis dažniau
Įvairių mums dar neįprastų reiškinių šią vasarą dar galime sulaukti – termometrų stulpeliai dar šoktels virš 30 laipsnių karščio.
„Jeigu žiūrėtume keturias savaites į priekį, tendencijos tokios, kad turėtų būti apie 0,5-1 laipsnį šilčiau negu būna įprastai.
Vasaros pradžią turėjome šiltą, jau ir gegužį turėjome šiltą, 2,9 laipsniais šiltesnį negu įprastai, birželis buvo 1,7 laipsniais šiltesnis, birželio pabaiga buvo labai karšta, su keletu kaitros dienų, kai temperatūra buvo virš 30 laipsnių“, – teigė dr. D. Valiukas.
Vis tik nuprognozuoti, kiek itin karštų dienų turėsime ir kaip dažnai jos aplankys mūsų šalį, itin sudėtinga, juolab, kad Lietuvoje orai dažnai keičiasi.
Oro temperatūrą nulemia vyraujančios šilto arba šalto oro masės, todėl, kaip aiškina klimatologas, pagal tai galima spręsti tik tai, ar orai šils, ar vės, tačiau tikslią temperatūrą galima numatyti vos kelioms dienoms į priekį.
Tačiau bendros tendencijos rodo, kad ateityje, dėl klimato kaitos veiksnių, vasaros bus vis šiltesnės, o karštų dienų tik daugės:
„Vasaros bus šiltesnės, su dažnesniais karšto oro išsiveržimais ir karščio dienomis, kai temperatūra pasiekia virš 30 laipsnių. Aplamai tokių dienų skaičius per paskutinį pusę šimto metų yra keletą kartų išaugęs vasaros metu.
Anksčiau taip būdavo pakankamai retai, ne kiekvieną vasarą, o dabar kiekvieną vasarą turime ne po vieną ir ne po dvi tokias dienas.“
Pavojingi reiškiniai dažnės
Lietuvą šią vasarą užklupo ir ne viena audra, škvalas ar liūtis – šiuos reiškinius taip pat tampa vis sudėtingiau prognozuoti, tačiau aišku viena – vasarą gausių kritulių dar sulauksime.
„Tendencijos tokios, kad vasarą dar tikrai, liepos pabaigoje, rugpjūčio pirmoje pusėje neišvengsime liūtinių kritulių ir audringesnių orų. Turime juos kasmet, ko gero, šiemet to irgi neišvengsime“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad vis tik tokie reiškiniai dažnai būna lokalūs.
Paklaustas, ar pastebima koreliacija tarp karštų orų ir lietingų dienų skaičiaus, klimatologas paaiškina, kad po kaitros dienų liūtys ar škvalai nebūtinai užklups – tai vėlgi lemia vyraujančios oro masės.
„Jeigu oro masė yra sausa, nėra drėgmės, viskas gali būti pakankamai ramu. Kad formuotųsi galingi debesys, reikalinga drėgmė ir aukšta temperatūra. Kai vyrauja sausos oro masės, būna tik karšta, jeigu yra dar ir drėgmės arba susiduria dvi skirtingos oro masės, jų sandūroje formuojasi įvairūs reiškiniai“, – teigė dr. D. Valiukas.
Klimatologas sako, kad lietuviams jau reikėtų pradėti pratintis prie tokių orų išdaigų, dažniau stebėti prognozes, atkreipti dėmesį į specialistų perspėjimus ir žinoti, kaip elgtis užklupus vienai ar kitai gamtos stichijai, nes dėl vykstančių klimato kaitos procesų tendencijos rodo – tokių reiškinių tik daugės.
Ką apie vasaros orus rodo gamta?
O štai etnologas profesorius Libertas Klimka paantrina, kad klimato kaita daro didžiulę įtaką, todėl ir orų spėjimai pagal gamtos ženklus tampa netikslesni.
Senovėje protėviai, spėdami orus, atsižvelgdavo į daug ką: per tradicines kalendorines šventes stebėdavo tų dienų saulėtumą, lietingumą, vėjo kryptį, fenologinius reiškinius, kiti spėjimus papildydavo gamtos virsmu – kokia tvarka praskrenda migruojantys paukščiai, kokiu eiliškumu skleidžiasi skirtingų augalų lapeliai, žiedai.
Dabar daug kas keičiasi, todėl ir nuspėti orus tampa sudėtingiau – tam įtakos turi ir padidėjęs Saulės, ugnikalnių aktyvumas, tirpstantys kalnų ledynai ir poliarinės Žemės kepurės. Vis tik, stebėjimus etnologas tęsia ir dalijasi savo pastebėjimais:
„Manyta, kad liepos 10-oji, vadinama Septynių brolių miegančių diena, yra nusakanti antrosios vasaros pusės lietingumą. Ji sutampa su heliakine septyniažvaigždžio Sietyno teka, kuri yra reikšmingas kalendorinis reperis rugių auginimo cikle.
O kaimo žmonių tarpe paplito legenda apie uoloje uždarytus pirmuosius krikščionis. Nes šią dieną bažnyčia mini šv. Antaną, Kijevo Lavros uolų vienuolyno įkūrėją... Beje, šiemet liepos 10-oji mūsų krašte buvo saulėta, tad galima spėti karščius dar negreit pasitrauksiančius.“
Orus galime nuspėti patys
Nors ilgalaikiai orų spėjimai tampa abejotini, L. Klimka pabrėžia, kad žvelgiant į gamtą galima neblogai nuprognozuoti, kokie bus artimiausi orai, mat dažniausiai tai išduoda biologinių sistemų reakcija į atmosferos slėgio pakitimus, oro įelektrinimo laipsnį, vandens ir oro temperatūros, drėgmės svyravimus.
„Spėjant rytojaus orus pirmiausia reikia pamatyti, kaip teka ar leidžiasi saulė, – ir kokia žarų spalva, ir koks horizonto debesuotumas? O štai naktį apie mėnulį atsiradęs šviesus ratas, vadinamas drigniu, rodo orų pasikeitimą. Jei jis didelis, pokyčių reikia laukti po trijų dienų, jei mažas – jau rytoj.
Pirmuose lietuviškuose Lauryno Ivinskio kalendoriuose rašoma, kad viso mėnesio orą lemianti ketvirtoji jauno mėnulio diena. Jei mėnulis šviesus tris pirmąsias dienas antrame ketvirtyje, tai iki ciklo galo galima tikėtis šviesių ir tykių naktų. Jei apatinis mėnulio ragas šviesesnis negu viršutinis, pirmoji mėnesio dalis bus lietinga. Dzūkai tvirtina, kad mėnulio fazei keičiantis, lietingi orai ilgėliau išsilaiko.
Daug oro permainų požymių tiek gyvojoje gamtoje, tiek ir namuose susiję su atmosferinio slėgio kitimu. Štai iš ko kaime spėdavo netrukus ateinantį lietų: lašiniai kamaroje „verkia“ – rasoja, raugintų kopūstų statinėje skystis pakyla, senas dalgis iš ryto „nuėjęs“ rūdžių plėmais, pienas melžiant putoja, kepami blynai labai svyla, žarijos krosnyje ilgai žėruoja, dūmai iš kamino ne aukštyn kyla, bet driekiasi pažeme, musės lenda į akis.
Ir dar – bus lietaus, jei garsas oru sklinda duslėdamas; tarkime, neberyškūs tampa artimos bažnytėlės varpo dūžiai ar toli pravažiuojančio traukinio garsai. Prieš lietų sode akmuo sudrėksta, bitės darosi piktos, o juodvarnis praskrisdamas sukrankia vis po tris kartus, gaidys irgi gieda „ne į porą“ kartų. Vištos ilgai vakare vaikšto, neina tūpti, vis kudakuoja; žvirbliai turškiasi skiedryne. O kregždutės laigo visai pažeme. Gandrai vaikšto po pievas murzini, taikosi sutūpti kur aukštėliau. Gervės pralekia visu būriu, rėkdamos, netvarkingai, vanagas šaukia „pic, pic“, o volungė prašo „lyk, lyk!“ .
Prieš lietų drebulių lapeliai dreba be vėjo, dėlės iškyla į vandens paviršių tvenkiniuose. Laukinių pelių lizdai susukti aukštai – bus ilgas lietus. Perkūno oželis „miknoja“ prieš liūtį su perkūnija. Ir dar daugelis kitų gamtos požymių...“ – kaip nuspėti artimiausių dienų orus pasakojo L. Klimka.
Jis taip pat priduria, kad senovėje kaimo žmonės gamindavosi primityvius barometrus iš to, ką rasdavo – pavėsyje prie sienos vienu galu prikaldavo sausos eglės ar kadugio šakelę, kuri prieš lietų nulinksta žemyn, o prieš sausrą – kyla aukštyn.
Orus protėviai spėdavo net ir pagal tai, kaip jausdavosi, ypač senyvo amžiaus žmonės, mat blogėjant orui sustiprėja sąnarių skausmai, didėja mieguistumas ir sumažėja darbingumas.
Orų prognozė savaitei – kas laukia?
Antradienį, liepos 16 d., be lietaus. Vėjas naktį nepastovus 3–6 m/s, dieną pietryčių 4–8 m/s. Naktį 13–17°C, dieną karštis 27–32°C.
Trečiadienį, liepos 17-osios, naktį, pradedant pietvakariniais, vakariniais rajonais lietus su perkūnija keliaus per Lietuvą, gausiau ir trankiau lis pietiniuose ir rytiniuose rajonuose, dienos pradžioje su perkūnija lis daug kur, o popietę – jau daugiausia šiaurės rytinėje, rytinėje Lietuvos pusėje. Vėjas naktį pietryčių, rytą suks į pietvakarius, dieną vakarų 7–12 m/s, per perkūniją gūsiai 15–17 m/s. Naktį 17–22°C, dieną 24–29°C, pajūryje 20–23°C.
Ketvirtadienį, liepos 18 d., protarpiais su perkūnija palis, daugiausia naktį ir dienos pradžioje. Vėjas vakarų 7–12 m/s, dieną pajūryje iki 15 m/s. Naktį 13–18°C, dieną 21–26°C, pajūryje 18–20°C.
Penktadienį, liepos 19 d., be lietaus. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s. Naktį 12–15°C, pajūryje 16–18°C, dieną 22–26°C, pajūryje 19–21°C.
Šeštadienį, liepos 20 d., be lietaus. Vėjas vakarų naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s. Naktį 11–15°C, pajūryje 15–18°C, dieną 23–27°C, pajūryje 19–22°C.
Sekmadienį, liepos 21 d., dar be lietaus. Vėjas pietinių krypčių naktį 4–8 m/s, dieną 7–12 m/s. Naktį 12–17°C, dieną 26–30°C.
Pirmadienį, liepos 22 d., su perkūnija palis, daugiausia naktį ir rytą. Vėjas vakarų, pietvakarių naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s, pajūryje gūsiai iki 15 m/s. Naktį 17–20°C, dieną 22–27°C, pajūryje 20–21°C.
Antradienį, liepos 23 d., protarpiais, su perkūnija palis, daugiausia dieną. Vėjas vakarų, pietvakarių naktį 4–8 m/s, dieną 6–11 m/s. Naktį 12–16°C, dieną 23–28°C, pajūryje 20–22°C.
