Apie tai, kad alkoholis kenkia žmogaus sveikatai kalbama seniai ir nuolat. Standartinė gryno alkoholio porcija sudaro 10–12 gramų, tai priklauso nuo susitarimo skirtingose šalyse, tačiau sutariama dėl vieno – kuo daugiau tokių porcijų suvartojama, tuo didesnė žala padaroma organizmui.
„Daugelyje pasaulio šalių informacija apie riziką naudojamasi nustatant rekomenduojamas vartojimo normas suaugusiesiems, o kartais ir kitoms gyventojų grupėms, kad jie galėtų informuotai rinktis, kiek vartoti alkoholio.
Šios rekomendacijos skiriasi, tačiau akivaizdu, kad jeigu žmogus išgeria daugiau negu vieną standartinį alkoholio vienetą per dieną, bet koks vartojimo sumažinimas sumažins daugumą trumpalaikių ir ilgalaikių pavojų, susijusių su alkoholio vartojimu. Didesnis vartojimas atitinkamai didina riziką“, – nurodo dr. A. Lelekienė.
Nors vyrauja įsitikinimas, kad „lengvesnis“ alkoholis nėra toks žalingas organizmui, Respublikinio priklausomybių centro gydytoja nurodo, kad toks nusistatymas yra klaidingas.
„Nėra gero ar blogo alkoholio, visos alkoholio rūšys daro tą pačią žalą organizmui. Dauguma žmonių galvoja, kad jei geria, tik alų, tai čia yra lengvas alkoholio vartojimas, tačiau viskas priklauso nuo alkoholio vartojimo kiekio, trukmės, dažnumo, nesvarbu kas yra vartojama“, – nurodo ji.
Atsakingas už daugiau nei 200 ligų
Viena iš dažniausiai alkoholio sukeliamų ligų įvardijama kepenų cirozė, tačiau iš tiesų alkoholio vartojimas gali būti atsakingas už daugiau nei 200 ligų ir trauminių būklių.
„Alkoholio vartojimas siejamas su sveikatos problemų, tokių kaip psichikos ir elgsenos sutrikimai, įskaitant priklausomybę nuo alkoholio, pagrindines neužkrečiamąsias ligas, pavyzdžiui, kepenų cirozę, septynių rūšių vėžį ir širdies ir kraujagyslių ligas bei traumas, atsiradimo rizika.
Nustatytas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kepenų, krūties, stemplės, burnos, gerklės, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio rizikos. Dažnas jaunesnio amžiaus suaugusiųjų išgėrinėjimas yra didžiausias ankstyvą demencijos atsiradimą lemiantis rizikos veiksnys. Labiau tikėtina, kad daug geriantys asmenys kentės nuo depresijos. Alkoholio vartojimas gali sustiprinti nerimą.
Alkoholis gali apsunkinti kitų ligų simptomus, sumažinti vaistų veiksmingumą ir padidinti pirmalaikės mirties tikimybę, ypač jeigu vartojamas kartu su vaistais, rūkoma, prastai maitinamasi, mažai sportuojama“, – alkoholio daromą žalą organizmui vardija dr. A. Leleikienė.
Sumažinus suvartojimo alkoholio kiekius, sumažėja ir su juo susijusios rizikos: „Alkoholio sumažinimas arba nutraukimas bet kuriame gyvenimo etape leis sumažinti jau padarytą žalą arba sumažins riziką kitų ligų išsivystymui“.
Pirmieji priklausomybės nuo alkoholio ženklai
Gydytoja nurodo, kad nuolatinis alkoholio gėrimas gali kelti pavojų sveikatai ilguoju laikotarpiu, nesukeldamas girtumo arba pagirių.
„Epizodinis alkoholio vartojimas dideliais kiekiais (kai vienu kartu daug išgeriama) yra rizikos veiksnys, lemiantis kelių eismo įvykius, traumas, smurtą, gaisrus, nuskendimą ir kitus smurtinius epizodus. Nuolatinis išgėrinėjimas siekiant mažinti įtampą gali sukelti papildomų problemų.
Žmogus gali justi pagirias, gali sutrikti miegas, santykiai, kartais atsiranda finansinių sunkumų. Visa tai gali dar labiau sustiprinti įtampą, nerimą ar depresiją. Kuo dažniau tai kartosis, tuo didesnė rizika, kad asmuo pradės kliautis alkoholiu ir išsivystys priklausomybė, kas jau sukels dar didesnes pasekmes sveikatai“, – nurodo dr. A. Leleikienė.
Vienu pirmųjų ženklų, kad žmogus vartoja per daug alkoholio, tampa pasikeitę socialiniai ryšiai.
„Dažniausiai pirmiausia pasireiškia socialinės alkoholio vartojimo pasekmės. Problemiškas alkoholio vartojimas gali daryti didelę įtaką šeimoms (jos dėl to gali iširti), o kai kuriais atvejais, kai šeimoje vienas iš tėvų turi priklausomybę nuo alkoholio, – ir ilgalaikį neigiamą poveikį vaikams.
Alkoholio vartojimas mažina darbo našumą ir kelia pavojų saugai ir sveikatai darbe. Alkoholio vartojimas didesniais kiekiais gresia darbo praradimu. Problemiškas alkoholio vartojimas gali sukelti finansinių sunkumų arba prie jų prisidėti, kadangi pinigai skiriami alkoholiui pirkti ir uždirbama mažiau, nes mažėja darbo našumas arba išvis prarandamas darbas“, – aiškina dr. A. Leleikienė.