Gyd. onkologė-chemoterapeutė dr. Rita Kupčinskaitė-Noreikienė pasakoja, į kokius sveikatos negalavimus reikėtų atkreipti dėmesį norint laiku pastebėti ligą ir kokie gyvensenos įpročiai sumažina vėžio atsiradimo riziką.
– Kokie yra ankstyvieji skrandžio vėžio simptomai?
– Skrandžio vėžys neturi specifinių simptomų, kurie lemtų ankstyvą diagnostiką. Todėl liga dažniausiai diagnozuojama jau pažengusios stadijos. Tokie simptomai, kaip diskomforto jausmas skrandžio plote, apetito praradimas, svorio kritimas, pilvo pūtimas, pykinimas ar rėmens graužimas gali būti būdingi ir kitiems susirgimams. Bet kuriuo atveju, atsiradus šiems negalavimams, reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.
– Kokie rizikos veiksniai skatina skrandžio vėžio atsiradimą? Tai labiau lemia gyvenimo būdas, įpročiai ar paveldimumas?
– Pagrindiniai skrandžio vėžio rizikos veiksniai yra susiję su mūsų gyvenimo būdo ypatumais, higienos įgūdžiais, žalingais įpročiais, ir tik labai maža dalis skrandžio vėžio atvejų yra paveldima. Šia liga dažniau serga vyrai nei moterys. Paprastai liga dažniau išsivysto vyresniame amžiuje.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra Helicobacter pylori infekcija Tai yra bakterija, kuri skrandyje sukelia uždegimą, o vėliau ši būklė gali vystytis į skrandžio vėžį. Minėta bakterija yra perduodama alimentiniu būdu per nešvarias rankas, todėl labai svarbu laikytis higienos įpročių. Gera žinia ta, kad nustačius šią infekciją pakankamai anksti, kol skrandžio uždegiminiai procesai nėra įsibėgėję, ji gali būti sėkmingai gydoma antibiotikais. Tuomet skrandžio vėžio rizika yra ženkliai sumažinama.
Kitas rizikos veiksnys skrandžio vėžio išsivystymui yra gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir šios ligos sukelto skrandžio vėžio atvejų skaičius, skirtingai nuo H. pylori infekcijos atvejų, didėja visame pasaulyje, ypatingai Vakarų šalyse. Ne paslaptis, kad GERL yra susijusi su nutukimu.
Rūkymas, alkoholio vartojimas, rūkytų mėsos gaminių vartojimas, mažas vaisių ir daržovių suvartojimas taip pat yra rizikos veiksniai ligai išsivystyti.
Maža dalis, t.y keli procentai visų atvejų, gali būti paveldima, ir gali būti kai kurių paveldimų sindromų dalis. Todėl šeimoje esant keliems ir daugiau skrandžio vėžio atvejų, ypatingai jei yra susergama jauname amžiuje iki 40-45 m., tikslingas genetinis ištyrimas.
– Kokie požymiai gali išduoti jau pažengusią ligą?
– Pažengusios ligos požymių yra keletas: vėmimas, rijimo sutrikimai, pilvo apimties didėjimas, gelta, ir kt.
– Gydymas: kokia tikimybė išgyti nuo skandžio vėžio? Galbūt yra amžiaus intervalas, kada pagijimo tikimybė yra didesnė?
– Pacientų, sergančių skrandžio vėžiu prognozę labiausiai lemia ligos išplitimas ir chirurginio gydymo galimumas. Pvz. I stadijos penkerių metų išgyvenamumas po radikalios operacijos siekia apie 60-70 proc.
Tačiau ir esant labiau pažengusiai ligai, šiuo metu pacientų prognozė gėrėja, dėka daugiadalykės komandos, vairių specialybių gydytojų: onkologo, chirurgo, gastroenterologo, radiologo, patologo bendradarbiavimo, kuomet yra parenkamas individualus sprendimas dėl gydymo taktikos. Taip pat mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad esant lokaliai išplitusiai ligai tikslinga skirti sisteminį gydymą chemoterapija, prieš ir po operacijos.
Gerėja ir IV stadija (kuomet liga yra išplitusi į kitus organus) sergančių pacientų prognozė. Modernaus sisteminio gydymo dėka galime pagerinti jų gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę.
– Kokie gyvensenos, mitybos įpročiai gali padėti sumažinti skandžio vėžio atsiradimą?
– Sveikos gyvensenos principai išties mažina riziką susirgti šia liga. Fizinis aktyvumas, didesnis vaisių ir daržovių vartojimas veikia teigiamai. Rekomenduojama vengti rūkytų, mėsos produktų, stipriai sūdyto maisto, atsisakyti žalingų įpročių, kaip rūkymas, alkoholis ir, žinoma, laikytis pagrindinių higienos principų.
