Norint nuo jo apsisaugoti, ypač didelį dėmesį būtina skirti tinkamai oro cirkuliacijai namuose užtikrinti.
Tiesa, ekspertai pažymi, kad išvengti nekviesto svečio padeda ne tik langų atvėrimas ar mechaninio vėdinimo sistema, bet ir tam tikras šildymo tipas. Drėgmės šaltiniai – ir puodai, ir prakaitas Ar žinote, kad keturių suaugusių asmenų šeima prakaituodama ir kvėpuodama per valandą išskiria apie 0,3 litro vandens garų, o po vieno apsilankymo duše jų papildomai pasklinda dar 0,3 litro?
Drėgmės lygį bute didina ir daugybė kasdienių veiklų – nuo maisto gaminimo iki grindų plovimo bei skalbinių džiovinimo kambariuose. Todėl stebėti, kad jūsų būste nesusidarytų drėgmės perteklius, būtina.
„Drėgmės perteklių, esantį vidaus patalpose, dažnai išduoda langų rasojimas. Todėl patikrinkite, ar ant langų nėra vandens ar ledo. Taip pat pasižiūrėkite, ar ant lubų bei spintų nėra drėgnų plotų.
Vandens pripildytos lauko sienų dažų sluoksnio pūslės taip pat gali išduoti apie vidaus patalpų drėgmės perteklių, kuriam esant veisiasi pelėsis“, – pataria langus ir duris gaminančios įmonės „Alseka“ gamybos skyriaus viršininkas Ramūnas Bacevičius. Anot pašnekovo, būtent ant langų susidaręs kondensatas gali būti įspėjamasis signalas apie vidaus patalpų drėgmės daromą nematomą žalą jūsų namams. Tiesa, jis priduria, kad pats pasirinktų langų tipas pelėsio atsiradimui bute įtakos beveik neturi. „Daugiau įtakos turi lango padėtis sienoje ir kokybiškas lango montavimas“, – pažymi specialistas ir paaiškina, kad šiuolaikiniai langai pasižymi šilumos taupymu ir sandarumu, pavyzdžiui, A klasės „Birželio namuose“ montuojami netgi A+ energinio efektyvumo klasę atitinkantys 6 kamerų plastikiniai langai su 48 mm storio dviejų kamerų stiklo paketais.
Todėl esant santykinai didelei patalpų drėgmei, būtent pastaroji tampa postūmiu pelėsiui vystytis. Gali apsaugoti ir mechaninis vėdinimas Mažinti pelėsio atsiradimo namuose riziką R. Bacevičius siūlo paprastai – teisingai ir reguliariai vėdinant namus. Ryte patariama atverti langus ir vėdinti patalpas, ypač miegamojo ir vonios (jei yra galimybė – natūraliai, jei ne – priverstinai), nuo 20 iki 30 minučių.
Apskritai kambariai turėtų būti vėdinami 3–4 kartus per dieną, sudarant skersvėjį. Taip pat patariama įleisti gryno oro į butą po kiekvieno pasinaudojimo vonia arba dušu bei maisto ruošos. Besibaiminantiems šilumos praradimo ir didesnių sąskaitų už šildymą, R. Bacevičius primena, kad susikaupusį drėgną orą bute šildyti yra brangiau nei šviežiai prileistą vėsų orą.
O ką daryti jeigu kambarių vėdinti keturis sykius per dieną nesigauna, o ir galimai atkeliaujančio užteršto oro įsileisti nesinori taip pat, kaip ir pelėsių ant sienų? Išeitimis gali tapti mechaninis vėdinimas bei grindinis šildymas. „Grindinio šildymo sistemos privalumas tas, kad išplautos grindys labai greitai išdžiūva ir visuomet yra tokios temperatūros, kuri neleidžia veistis ne tik pelėsiui, bet ir dulkių erkutėms“, – tikina bendrovės „Keista“, prižiūrinčios Vilniaus Naujamiestyje kylančio daugiabučių namų komplekso „Birželio namai“ statybas, specialistas Marius Tamošiūnas. Dar vienu patikimu išsigelbėjimu nuo pelėsio gali tapti vis didesnio naujakurių dėmesio sulaukianti ir naujos statybos daugiabučiuose dažnai įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema.
„Mechaninė vėdinimo sistema padeda ne tik sutaupyti šilumą bute. Ji efektyviai šalina susikaupusį drėgmės perteklių bei vadinamąjį „stovintį orą“, taip užkirsdama kelią pelėsio atsiradimui“, – pridūrė M. Tamošiūna
