• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors naktimis dar laikosi gana stiprios šalnos, dalies daržininkų šiltnamiuose jau kvepia pavasariu. Kol vieni jau raško pirmąjį derlių, kiti ieško patarimų, kokį šiltnamį reikėtų statytis, kaip patogiai organizuoti jo išplanavimą.

Nors naktimis dar laikosi gana stiprios šalnos, dalies daržininkų šiltnamiuose jau kvepia pavasariu. Kol vieni jau raško pirmąjį derlių, kiti ieško patarimų, kokį šiltnamį reikėtų statytis, kaip patogiai organizuoti jo išplanavimą.

REKLAMA

Valstiečių laikraštis pakalbino daržininkus, kurie prieš kelerius metus taip pat sprendė šiuos klausimus. Jie dalijasi patarimais, kokį šiltnamį rinktųsi šiandieną ir kodėl, su kokiais rūpesčiais susidūrė augindami daržoves, gėles savo šiltnamiuose.

Grūdinto stiklo, polikarbonatinis, o gal dengtas plėvele? Kokio dydžio šiltnamį rinktis? Ar šiltnamio forma turi reikšmingos įtakos jo mikroklimatui? Ar sunku juos surinkti? Šie ir kiti panašūs klausimai aplanko daržininkus, ieškančius naujo šiltnamio.

VL kalbinti daržininkai mėgėjai sako, kad prieš renkantis šiltnamį pirmiausia reikia apgalvoti savo šeimos poreikius. Tai padės apsispręsti dėl šiltnamio dydžio.

REKLAMA
REKLAMA

Andriejus Jakovlevas su žmona naują šiltnamį nusprendė įsigyti prieš trejus metus. Jis keitė seną, dar nuo sovietmečio laikų likusį stiklinį šiltnamį, kuris jau buvo stipriai pažeistas – stiklas vietomis buvo išdužęs, įtrūkęs, klibėjo ir pati konstrukcija. Vyriškis išsirinko 6 mm polikarbonato šiltnamį. Storesnę dangą rinkosi dėl „piktų pavasarių“, kurie kėsinasi į daigus užslinkus šalnoms.

REKLAMA

„Mano senas stiklinis šiltnamis buvo visas sukrypęs. Norėjau išbandyti ką nors nauja, todėl rinkausi polikarbonatą. Plėvele dengti neatrodė gera alternatyva. Kadangi mūsų pavasariai būna gana šalti, rinkausi 6 mm polikarbonatą. Užpernai į šiltnamį buvo pasodinti pomidorai, tačiau naktį užslinko minusinė temperatūra.

Pas kaimynus ir giminaičius, kurie turėjo plėvele dengtus šiltnamius, pomidorai nušalo. Jiems teko iš naujo pirkti daigus ir viską atsodinti. Pas mus daigai išsilaikė kuo geriausiai“, – pasirinkimą rinktis storesnę dangą argumentuoja A. Jakovlevas.

REKLAMA
REKLAMA

Stiklinis atbaido dėl kainos

Nors stikliniai šiltnamiai atrodo itin estetiškai, pasižymi ilgaamžiškumu, pašnekovas sako jo nesirinkęs dėl kainos. Jo skaičiavimu, stiklinis tų pačių išmatavimų šiltnamis jam būtų atsiėjęs dvigubai brangiau. Už 8 m ilgio ir 2,64 m pločio polikarbonatinį šiltnamį jis mokėjo 950 eurų.

Antrą derlių polikarbonatiniame šiltnamyje šiemet planuoja imti ir daržininkė Joana Rutavičienė. Ji taip pat įsitikinusi, kad kainos atžvilgiu polikarbonadas pigiau nei stiklas. Tačiau moteris svarsto, kad jei kaina nebūtų lemiamas kriterijus, ji vis dėlto rinktųsi stiklinį. Pirmiausia stiklinis šiltnamis jai atrodo estetiškiau, taip pat jį patogiau prižiūrėti, plauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad stiklinį šiltnamį lengviau plauti, jis ilgaamžiškesnis. Teko turėti plėvele dengtą šiltnamį. Viskas augdavo taip pat gerai kaip ir dabar. Skirtumas tik tas, kad vaizdas visai kitoks – dabartinis šiltnamis atrodo gražiau. Mano nuomone, polikarbonatinis šiltnamis šiltesnis už dengtą plėvele. Tačiau man asmeniškai geresnis ir gražesnis variantas“, – svarsto ji.

REKLAMA

Rinktųsi didesnį

O štai daržininkė Ina Jurkevičiūtė sako, kad polikarbonatinį šiltnamį rinkosi dėl paprastos priežasties. Jai jis pasirodė paprastas, bet tuo pačiu gražus ir net saugesnis nei stiklinis. Ji sako, kad jei reikėtų rinktis naują, imtų tos pačios medžiagos, tik šį kartą didesnį.

„Šiltnamio konstrukcija nerūdijančio plieno. O kad jis stovėtų kuo stabiliau, papildomai pirkome kojeles. Gamintojas dangai davė 5 metų garantiją, o pačiam korpusui – 10 metų“, – patenkinta Ina.

REKLAMA

I. Jurkevičiūtei anksčiau teko daržoves ir prieskonines žoleles auginti tiek plėvele, tiek stiklu dengtame šiltnamyje. Jos išvados – polikarbonatinis šiltnamis ankstyvą pavasarį pasirodė daug šiltesnis nei stiklinis ar trauktas plėvele.

Skūpus moka du kartus

Šiltnamis A. Jakovlevo sodyboje derlių auginti padeda jau treti metai. Kol kas jokių rimtesnių nusidėvėjimo ženklų jis nepastebėjo. Jis rinkosi Lietuvoje pagamintą dvišlaitį „Gaspadine“ vadinamą šiltnamį. Anot jo, šiltnamio konstrukcija tvirta, pagaminta iš cinkuoto metalo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Jakovlevas pastebi, kad arkinės formos šiltnamiai dažnai yra pigesni už dvišlaičius. Tačiau jis pastarąjį rinkosi dėl įpratimo, mat ankstesnis šiltnamis taip pat buvo tos pačios formos. Taip pat jis kiek erdvesnis, todėl galima pasikabinti ir kabinamus vazonus.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį į vieną dvišlaičio šiltnamio minusą – jį surinkti pačiam yra sudėtingiau nei arkinės formos šiltnamį.

„Rinkdamas šiltnamį užtrukau beveik tris dienas. Šlaitinis šiltnamis turi daug detalių, o štai arkinį būčiau surinkęs per dieną. Detalių mažiau, o lakštai atvažiuoja jau išlenkti, todėl darbo prie jo mažiau. Su „Gaspadine“ vargau tris dienas.

REKLAMA

Statybų sferoje dirbu jau 26 metus, tačiau prie šiltnamio tikrai turėjau ką veikti, nes buvo labai daug varžtelių, dalelių“, – prisiminęs savo išlietą prakaitą renkant šiltnamį juokiasi patyręs statybininkas.

J. Rutavičienės šiltnamis arkinės formos, tačiau net jam surinkti prireikė nemažai kantrybės ir laiko. Ji sako, kad pridėta konstrukcijos schema buvo nelabai aiški, o po šios žiemos ji jau spėjo pamatyti ir atlaisvėjusias suveržimo detales. Dėl to šiemet nusimato tvirtinimo darbai. Pašnekovė svarsto, kad šiuo metu rinktųsi kiek kitokią šiltnamio formą.

REKLAMA

Stoglangiai – dėti ar ne?

Nauji, modernūs šiltnamiai dažnai turi ir stoglangius. Tačiau A. Jakovlevui jų nereikėjo dėl paprastos priežasties. Šiltnamis savo komplektacijoje turėjo dvejas duris, todėl net ir tvyrant karščiams patalpą galima vėdinti jas pravėrus.

Jo manymu, stoglangiai gali praversti daržininkams, kurie sodyboje nuolat negyvena. Prieš išvykstant galima palikti pravertus stoglangius, kad būtų užtikrinamas vėdinimas ir daigai neperkaistų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vyriškis sako, kad šiltnamis – bent 15 metų investicija, todėl jam geriau netaupyti, nes atsirūgs. Jis pasakoja apie draugo pirkinį – 4 mm baltarusišką polikarbonatinį šiltnamį. Pasak jo, nors toks šiltnamis pigesnis už pagamintą Lietuvoje, jo konstrukcija buvo silpnesnė. Taip pat šiltnamis buvo prastai pritvirtintas prie žemės.

Šią žiemą dėl stipraus vėjo baltarusiškas šiltnamis nuskrido į kitą sklypo galą, jo konstrukcija susmuko. „Aš savo šiltnamį pritvirtinau prie senų šaligatvio bortelių. Net stiprus vėjas jo nenuneš. Kaimynai net buvo atėję pasižiūrėti, kaip aš jį pritvirtinau“, – apie būtinybę gerai pritvirtinti savo šiltnamius prie žemės kalba A. Jakovlevas.

REKLAMA

Tvarkingi takeliai ir lysvės

Daržininkai, norėdami palaikyti švarą šiltnamyje, dažnai įsirengia ir grindžia takelius. 60 cm pločio takelį iš trinkelių šiltnamyje A. Jakovlevas įrengė paprašytas žmonos. „Jai reikėjo didesnio takelio, kad galėtų patogiai apsisukti, susidėti laistytuvus.

Esu matęs prekyboje originalius takelius su atskyrimais šiltnamiams. Jie turi bortelius ir korio formos taką, kurį reikia užpildyti. Jo kaina buvo apie 95 eurus. Man pigiau kainavo įdėti trinkeles ir bortelius. Galiu pasakyti, kad jie man ilgiau tarnaus, bus lengviau juos prižiūrėti“, – patirtimi dalijasi sodietis.

REKLAMA

J. Rutavičienės šiltnamyje taip pat gražiai sutvarkytas takelis su trinkelėmis. Šiltnamyje vyras jai įrengė tris lysves. Pasak jos, taip daržoves ir gėles lengviau prižiūrėti. Pernai jos šiltnamyje augo kelios veislės pomidorų, paprikų, čili pipirų, bazilikų, salotų, svogūnų, žydėjo gvazdikėliai. Tačiau šiemet gvazdikėlių ji planuoja nebesodinti. Kad ir kokie gražūs jie būtų, gvazdikėliai šiltnamyje sugeria labai daug vandens.

REKLAMA
REKLAMA

„Vidurinė lysvė labai patogi prieskoniams, paprikoms, salotoms. Šonines lysves darėme siauresnes, nes nėra poreikio užauginti didelio derliaus. Lysvių plotis maždaug 75 cm. Vidurinė lysvė – apie 50 cm, takeliai taip pat 50 cm pločio.

Man labai patogu šiltnamyje eiti ratu, laistyti ir prižiūrėti daržoves“, – pasakoja daržininkė. Joana pasidalija ir pernai pasiteisinusia idėja augalus mulčiuoti grikių lukštais. Anot jos, taip dirvožemis greitai neišdžiūva, o ir ravėti praktiškai nereikia, nes pro lukštus išlenda tik viena kita piktžolė.

I. Jurkevičiūtė šiltnamyje taip pat įsirengė tris lysves, o takelius išpylė skalda. Ji lysves organizavo taip: vienoje pusėje auginami pomidorai, kitoje – agurkai. Vidurinė lysvė skirta žalumynams (salotoms, ridikams, špinatams) ar net gėlytėms pasidaiginti. „Lysvės pas mane šiek tiek pakeltos, o takelius išpyliau akmenukais dėl grožio. Lysvių ilgis 3 m, o plotis maždaug 90 cm“, – pasakoja Ina.

Rinktųsi tokį pat

Andriejaus šiltnamyje jau šią savaitę skintas pirmasis šviežias ridikėlių, špinatų derlius. Sudygo ir salotos. Tiesa, jos auga gana lėtai dėl šaltokų orų. Savo eilės laukia namuose auginami pomidorų daigai.

Paklaustas, kokį šiltnamį rinktųsi šiandieną, jeigu reikėtų naujo, Andriejus daug negalvodamas atsako, kad iš esmės rinktųsi tokį pat, tik trumpesnį, nes jiedu su žmona prisiaugina tiek pomidorų, kad vos spėja juos valgyti. „Šiandieną pirkčiau tik polikarbonatinį.

REKLAMA

Dydis priklauso nuo šeimos poreikių, forma – nuo skonio. Nors teko pasikrapštyti, kol pastatėme, nesigailiu jį nusipirkęs. Rinkausi brangesnes lietuviškas medžiagas, nes toks statinys tarnaus ne vienus metus. Mano galva tai ilgalaikė investicija“, – sako savo pasirinkimu patenkintas daržininkas A. Jakovlevas.

Autorė: Monika Kazlauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų