Kada šis procesas yra natūrali gedėjimo dalis, o kada vertėtų sunerimti? Patarti ir atpažinti depresijos pradžią padės psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Gedėti yra normalu
Dažniausiai žmogus paneria į depresiją, kai neleidžia sau gedėti ir liūdėti: „Depresija yra ne šiaip užklumpantys blogi jausmai ar liūdesys, depresija būna tiems žmonėms, kurie užgniaužia savo jausmus.
Užgniaužti, nuslopinti jausmai pradeda žmogų nuodyti iš vidaus. Depresija sirgti yra linkę sirgti stiprūs žmonės, kurie save kontroliuoja ir stengiasi neparodyti jausmų.“
Kai žmogus leidžia sau gedėti, liūdėti ir išsipasakoti anksčiau ar vėliau skausmas praeina: „Labai svarbu suvokti, kad tai yra skausminga ir natūralu, nebijoti apie tai kalbėti, neužsisklęsti savyje. Reikia skausmą priimti ir pergyventi.“
Būna, kad įsimaišo ir kiti momentai, pavyzdžiui, žmogui nesiseka gyvenime: „Tuomet artimojo mirtis gali būti paskutinis lašas, tai gali iššaukti depresiją, ar kitą rimtesnę ligą.“
Skausmą reikia išgyventi natūraliai
Raminamaisiais slopinti skausmo taip pat negalima: „Jeigu slopiname skausmą ir neleidžiame sau liūdėti, visas procesas užstringa ir nepasibaigia. Reikia sau leisti išgyventi skausmą ir tuomet jis greičiau baigsis.“
Laikantys savyje jausmus gali iššaukti psichozę: „Žmonės, kurie save labai spaudžia, kontroliuoja, užsidaro viduje su tais negerais išgyvenimais, kažkuriuo momentu tiesiog sprogsta ir jų psichikai to būna per daug.“
Būna, kad žmogus turi daugybę problemų ir artimojo mirtis tiesiog išmuša iš vėžių: ,,Pavyzdžiui, moters santykiai su vyru buvo komplikuoti, jie nebuvo kartu laimingi, darbe problemos, stresas ir įtampa, su tėvais konfliktiški santykiai ir jeigu miršta vaikas, tokiu atveju žmogaus pasaulis griūna.“
Jeigu vaikas moteriai paskutinis, vienintelis ir esminis atramos taškas gyvenime, tuomet išgyventi mirtį yra labai sunku: „Jei yra kiti atramos taškai, pavyzdžiui, žmogus turi gerus santykius šeimoje, gali pasiguosti vyrui, tėvams ar kitiems aplinkiniams žmonėms, tada tikimybė, kad žmogus bus sužlugdytas, yra nedidelė.“
Kada reikia kreiptis į specialistus?
Jei žmogui griūna visas jo pasaulis ir nėra atramos taškų, tokiu atveju reikia kreiptis į specialistus: „Tokioje būsenoje žmogui pačiam atsistatyti yra labai problematiška. Specialistas taktiškai gali padėti, išklausyti, patarti ir atsakyti į žmogų kankinančius klausimus. Tai yra pati sveikiausia išeitis, nes griebtis vaistų ir raminamųjų nėra išeitis.“
Tuomet, pasak psichologo, galima pradėti mąstyti, kodėl žmogus, kuris išėjo yra vienintelė gyvenimo prasmė ir kas atsitiko, kad daugiau nebėra kitų gyvenimo tikslų: „Apie tai galima ir reikia mąstyti, nes taip neturėtų būti, kad vienas žmogus būtų viso gyvenimo prasmė.“
Raminti žmogų taip pat reikia mokėti: „Negalima sakyti, kad viskas gerai, kai iš tikrųjų nėra gerai. Taip sakydami ignoruojame to žmogaus jausmus, o taip kenčiantis dar labiau užsidaro savyje, nes jo niekas nesupranta.
Niekas taip nesuerzina žmogaus, kaip žodžiai „viskas yra gerai“, „viskas bus gerai“. Geriau parodyti, kad suprantate kenčiantįjį, žinote, kaip jam skauda ir esate kartu su juo.“
Kada vertėtų sunerimti?
Natūralu ir suprantama jei po netekties mama gedi prarasto vaiko ir jai niekas aplinkui nėra svarbu, net jei yra ir daugiau vaikų: „Tačiau jei tai tęsiasi ilgą laiką, reiškia, vyksta negeri procesai ir žmogus grimzta į depresiją. Tai nereiškia, kad mamai kitas vaikas nerūpi, tokiam žmogui apskritai niekas nebeįdomu.
Reiškia, kažkas plačiau ir giliau yra negerai su tuo žmogumi, o tokiu atveju reiktų kreiptis į specialistus. Nes žmogui iš depresijos išeiti pačiam yra labai problematiška, tai lyg pelkė, iš kurios lengvai neišbrisi.“
Pasak M. Daugelavičiaus, jei gedėjimas trunka mėnesius, tai yra normalu, tačiau jei gedėjimo laikotarpis yra ilgesnis nei metai – vertėtų sunerimti.
