Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.
Kadangi kurmiai yra labai ėdrūs ir maitinasi kas 4–5 valandas, jie nesugebėtų įveikti didesnių atstumų, tad ir apsistoja ten, kur sudarytos visos gamtos sąlygos jų maistiniams poreikiams patenkinti. Per metus jie suvalgo net 24–25 kg maisto! O tai yra labai daug.
Kurmius labiausiai traukia sliekai, o derlingoje žemėje jų apstu. Būtent sliekai ir sudaro pagrindinį kurmių dienos racioną, jie juos kaupia, sandėliuoja ir t. t. Trumpai tariant, jeigu jūsų žemėje gausu šių gėrybių, būkite tikri, kad vieną dieną tikrai sulauksite svečių – kurmių.
O štai smėlėtose, pelkėtose vietose kurmių dažniausiai aptinkama retai, be to, tose vietose jie neišgyventų dėl maistinių medžiagų trūkumo.
Kadangi kurmiui reikia labai daug organinių medžiagų, maisto, vabalų, lervų ir pan., vadinasi, jam būtinas didesnis plotas. Todėl neapsigaukime – jeigu matome labai daug kurmiarausių, visai nereiškia, kad pievoje susibūrusi tikra kurmių armija.
Pagal statistiką ir tyrimus, vienam kurmiui reikia maždaug vieno aro ploto (100 kv. m). Galima daryti išvadą, kad kurmiarausių skaičius nesusijęs su kurmių skaičiumi, nes standartiniame 6 arų namų plote išgyventų geriausiu atveju iki penkių kurmių.
Naudingi gyvūnai
Kurmiai iš tikrųjų yra labai naudingi gyvūnai, o didžiausia jų bėda ta, kad žmonėms nepriimtinas jų „estetikos“ suvokimas. Nes išrausta pievelė mums tikrai sugadins nuotaiką. Tiesiog kurmių gyvenimo ir maitinimosi ypatumai dažnai trukdo mūsų erdvei.
Reikia įvertinti ir tai, kad kurmiai gaudo įvairius kenkėjus, apsaugo nuo jų augalus, ir jeigu šie gyvūnėliai nelabai trukdo jūsų gyvenimui, netgi patariama jų nenaikinti, o atbaidyti, ypač, jeigu jų nėra daug. Kurmiai yra priskiriami naudingųjų gyvūnų kategorijai, tačiau kai kada jų sukeliama žala gali smogti per kišenę, tarkime, jie sugadina žalią veją, o ją sutvarkyti prireikia papildomų lėšų ir fizinio darbo.
Tačiau prieš griebiantis kurmių naikinimo priemonių, visų pirma turėtumėte apsispręsti, ar kurmių daroma žala tikrai yra tokia didelė. Priešingu atveju, jeigu juos išnaikinsite, tikėtina, turėsite kitą bėdą – jūsų augalus ir pievelę gali pradėti lankyti kenkėjai, su kuriais susidoroti gali būti labai sudėtinga.
Išvaikymo būdai
Iš viso yra keturi būdai, kaip galime išvaikyti kurmius. Pradėkime nuo to, kad kurmių uoslė labai jautri, tad pirmas jų atbaidymo būdas – kvapai. Jie negali pakęsti aštrių, nemalonių aromatų. Anksčiau į kurmiarausius buvo pilamos cheminės medžiagos, tačiau šiuo metu jos uždraustos.
Vis dėlto turime alternatyvių priemonių, kurias reikia supilti ar užkasti į kurmiarausį. Liaudiškos priemonės dažniausiai nebūna veiksmingos arba veikia labai trumpą laiką.
Antroje vietoje – garsu, ultragarsu atbaidančios priemonės, veikiančios su saulės baterijomis ar įprastiniais elementais. Kurmiai į jas reaguoja labai jautriai, tačiau didžiausia bėda ta, jog tiek prie kvapų, tiek prie garsų šie gyvūnėliai greitai pripranta, todėl ilgainiui tokių priemonių efektyvumas vis slopsta.
Be to, iš pradžių gali atrodyti, jog kurmiai išnyko, tačiau jie būna tik pasitraukę tolėliau, o pamatę, kad pavojaus nebeliko, sugrįžta.
Trečioje vietoje – apsauginiai barjerai. Tokius patogiausia įsirengti dar tada, kai formuojate sklypą, jie gali būti įkasti, išlieti iš cemento, padaryti iš tinklo ir pan. Viskas daroma taip, kad kurmiai pro juos neprasiraustų. Žinoma, tikimybė visuomet išlieka, kaip ir su bet kuriais kitais būdais, tačiau ji tikrai sumažinama labiau nei renkantis pirmą ar antrą būdą.
Paskutinis variantas – spąstai, tačiau juos rekomenduojame tik tuomet, jei nepadėjo trys pirmieji būdai, nes tai nėra humaniškas būdas išvengti kurmių savo sklype.
Kitas dalykas, jais naudotis patariama tik pasitarus su specialistais, o dar geriau – palikti šį darbą išmanantiems žmonėms, nes reikia žinoti, kurioje vietoje verta statyti spąstus, kaip su jais elgtis, apžiūrėti patį sklypą ir pan.
Yra ir tokių spąstų, kurie nesužeidžia, o tik uždaro kurmius, tačiau pastaruoju atveju iškyla bėda, kur tuos pagautus gyvūnėlius dėti. Juk nepaleisime atgal į sklypą. Štai čia ir praverčia profesionalų pagalba, nes taip sutaupoma ne tik laiko, bet ir pastangų.
Autorius: Petras Klimas