• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje du kartus per metus yra sukamas laikas. Dabar tai padaryti tapo paprasčiau, nes nebereikia laiko keisti rankiniu būdu, nes dauguma elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, išmanieji telefonai tai padaro patys. Tad įsidėmėkite, kada suksime laiką spalio mėnesį.

Lietuvoje du kartus per metus yra sukamas laikas. Dabar tai padaryti tapo paprasčiau, nes nebereikia laiko keisti rankiniu būdu, nes dauguma elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, išmanieji telefonai tai padaro patys. Tad įsidėmėkite, kada suksime laiką spalio mėnesį.

REKLAMA

Pastebima, kad laiko sukimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Kai persukamas laikas, kūnui gali būti sunkiau prie jo prisitaikyti, todėl galite jaustis mieguisti ir irzlūs.

Taip yra todėl, kad mūsų biologinis laikrodis yra sinchronizuotas su Saulės laiku, tačiau kai sukame laiką, pasikeičia ir laikas, kada teka Saulė.

Tačiau tame yra ir naudos. Spalio 29 dieną persukę laikrodžių rodykles atgal, kiš esmės gausime papildomą valandą saulės spindulių rytais, kai prasidės tamsūs ir niūrūs žiemos mėnesiai, rašo express.co.uk.

Laikrodžių rodyklės visada persukamos paskutinį kovo sekmadienį, dar kartą jos sukamos paskutinį spalio sekmadienį. Kovo mėnesį prarandama valanda miego, o spalio mėnesį jo gauname valanda daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl sukame laikrodžius?

Laikas dažniausiai sukamas dėl to, kad būtų taupomos energijos sąnaudos. Šiltuoju metų laiku persukus laiką ilgiau būna šviesu vakarais, o rytais – mažiau. Persukus laikrodį šaltuoju metų laiku viskas atvirkščiai – nors vakarai trumpesni, daugiau šviesos gauname rytais.

REKLAMA

Britų statybininkas Williamas Willettas šią idėją sukti laiką išdėstė 1907 m. brošiūroje „Dienos šviesos švaistymas“. Pavasario ir vasaros mėnesiais jis kiekvieną rytą keldavosi anksti, kad galėtų pajodinėti žirgais, tačiau pastebėjo, kad daugelis žmonių praleidžia „geriausią vasaros dienų dalį“.

Britanijos Parlamento narys Robertas Pierce‘as pritarė W. Willetto idėjai sukti laikrodžių rodykles ir 1908 m. pristatė šią idėją parlamente kaip vasaros laiko keitimo įstatymą.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pirmą kartą siūlymas sukti laiką buvo panaudotas tik 1916 m. Vokietijoje Pirmojo pasaulinio karo metu, kai tuometinė vyriausybė pripažino, kad įvedus vasaros laiką bus gaunama daugiau saulės šviesos. Tai sumažino dirbtinės šviesos poreikį ir padėjo sutaupyti karo akivaizdoje.

Vokietijai perėjus prie šio sprendimo, greitai paskui ją nusekė dešimtys kitų Europos šalių. Lietuvoje laikas pradėtas sukti okupacijos metais, 2000-aisiais šis sprendimas buvo panaikintas. Vis dėlto, nuo 2003-ųjų Lietuvoje vėl dukart per metus sukamas laikas.

Tylima apie mižinišką laiko sukiojimo žalą sveikatai. Iš tikrųjų turi būti laikomasi pastovaus laiko, nes tai, ką atseit ,,pavyksta sutaupyti'' sukiojant laikrodžius, vėliau tenka išleisti gydymo išlaidoms. Visi gyvi organizmai - žmogus taip pat - turi savo biologinį laikrodį, ir visos gyvybinės funkcijos funkcionuoja būtent pagal biologinį, o ne pagal astronominį laikrodį. Lietuvos astronomai turi grąžinti tikrąjį laiką, t.y. nustatyti, kada saulė buna aukšičausiame savo pakilimo taške trumpiausią vasaros dieną, tuomet nustatyti 12.00 dienos ir toks laikas turi būti pastovus, be jokių sukiojimų.
Tegul prisisuka smegenų spyruoles tie sukaliojimo iniciatoriai, nes akivaizdžiai jų mechanizmai nebeveikia, arba reikėtų patalpinti ten kur laikas nebesvarbus
Reikia pasukti pusvalandį tarp žiemos ir vasaros laiko ir palikti amžiams.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų