Pastebima, kad laiko sukimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Kai persukamas laikas, kūnui gali būti sunkiau prie jo prisitaikyti, todėl galite jaustis mieguisti ir irzlūs.
Taip yra todėl, kad mūsų biologinis laikrodis yra sinchronizuotas su Saulės laiku, tačiau kai sukame laiką, pasikeičia ir laikas, kada teka Saulė.
Tačiau tame yra ir naudos. Spalio 29 dieną persukę laikrodžių rodykles atgal, kiš esmės gausime papildomą valandą saulės spindulių rytais, kai prasidės tamsūs ir niūrūs žiemos mėnesiai, rašo express.co.uk.
Laikrodžių rodyklės visada persukamos paskutinį kovo sekmadienį, dar kartą jos sukamos paskutinį spalio sekmadienį. Kovo mėnesį prarandama valanda miego, o spalio mėnesį jo gauname valanda daugiau.
Kodėl sukame laikrodžius?
Laikas dažniausiai sukamas dėl to, kad būtų taupomos energijos sąnaudos. Šiltuoju metų laiku persukus laiką ilgiau būna šviesu vakarais, o rytais – mažiau. Persukus laikrodį šaltuoju metų laiku viskas atvirkščiai – nors vakarai trumpesni, daugiau šviesos gauname rytais.
Britų statybininkas Williamas Willettas šią idėją sukti laiką išdėstė 1907 m. brošiūroje „Dienos šviesos švaistymas“. Pavasario ir vasaros mėnesiais jis kiekvieną rytą keldavosi anksti, kad galėtų pajodinėti žirgais, tačiau pastebėjo, kad daugelis žmonių praleidžia „geriausią vasaros dienų dalį“.
Britanijos Parlamento narys Robertas Pierce‘as pritarė W. Willetto idėjai sukti laikrodžių rodykles ir 1908 m. pristatė šią idėją parlamente kaip vasaros laiko keitimo įstatymą.
Tačiau pirmą kartą siūlymas sukti laiką buvo panaudotas tik 1916 m. Vokietijoje Pirmojo pasaulinio karo metu, kai tuometinė vyriausybė pripažino, kad įvedus vasaros laiką bus gaunama daugiau saulės šviesos. Tai sumažino dirbtinės šviesos poreikį ir padėjo sutaupyti karo akivaizdoje.
Vokietijai perėjus prie šio sprendimo, greitai paskui ją nusekė dešimtys kitų Europos šalių. Lietuvoje laikas pradėtas sukti okupacijos metais, 2000-aisiais šis sprendimas buvo panaikintas. Vis dėlto, nuo 2003-ųjų Lietuvoje vėl dukart per metus sukamas laikas.