„Mūsų šalyje tai – naujiena, kuri bus įvairiai vertinama. Tuo tarpu energijos beveik nenaudojantys ir todėl pasyviais vadinami namai pasaulyje yra statomi nuo 1990 – ųjų“, - sakė pašnekovas, dalyvaujantis šiandien Kaune prasidedančioje parodoje „Namų pasaulis“.
Anot jo, pirmasis sertifikuotas dvibutis pasyvus namas Lietuvoje baigtas statyti dar vasaros pabaigoje. Per tą laiką stebėta, ar tikrai tas, kas reikalaujama Vokietijos „Passivhaus Institut“ dokumentuose, atitinka realybę. „Per daugiau nei pusę metų karštam vandeniui šildyti dujomis ir 22 laipsnius palaikyti patalpose skyrėme 820 litų“, - sakė pirmasis sertifikuoto dvibučio pasyvaus namo gyventojas Mindaugas Dagys.
„Tai, kad „tikrinome“ vokiečius, būtų per drąsu pasakyti. Tiesiog turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas, kol gavome sertifikatą ir galėjome pradėti kalbėti viešai apie tokius ypatingus namus“, - sakė R. Kaminskas. Jo tvirtinimu, pasaulyje galioja įvairūs standartai, apibūdinantys, kokius kriterijus turi atitikti energiją taupantys namai. Tačiau Lietuvoje veikianti Nacionalinė pasyvaus namo asociacija laikosi būtent „Passivhaus Institut“ nurodymų. Pagal griežtus šios įstaigos kriterijus yra statomi pasyvūs namai. Ar vykdant darbus buvo laikomasi reikalavimų, nustato sertifikuotas asmuo. Jis dokumentus siunčia į Vokietiją ir iš ten gauna sertifikatą, patvirtinantį, jog namas iš tiesų – pasyvus.
R.Kaminskas atskleidė, kad tokie statiniai veikia tarsi termoso principu. Iš išorės jie apšiltinami polistirolu, o iš vidaus yra uždaromi bet kokie šalčio tarpai. Tam, kad patalpose nestingtų gaivaus oro, įrengiama rekuperacinė sistema. Jos dėka visame pastate bet kokiame patalpos aukštyje yra palaikoma vienoda arba labai panaši temperatūra.
„Regis, viskas atrodo paprasta, tik reikia išmanyti kai kuriuos projektavimo ir statybos niuansus“, - patikino R. Kaminskas.
Jo teigimu, šiuo metu yra parengtas kartotinio pasyvaus namo projektas „Greensbon“. Beveik 150 kvadratinių metrų pastatas, taupantis energiją, architekto tvirtinimu, tekainuos 10 proc. daugiau nei analogiškas įprastos statybos namas.
Kad statiniui šildyti iš tiesų tereikės išleisti nedidelę šeimos biudžeto dalį įrodo paprastas faktas: per metus senos statybos namo vieno kvadratinio metro tinkamai temperatūrai palaikyti reikia apie 250 kilovatvalandžių energijos. Tokiam pat plotui naujos statybos namo užtenka perpus mažesnio kiekio. Tuo tarpu pasyviu gali vadintis tik toks namas, kurio pašildyti vieną kvadratinį metrą ploto per metus reikės tik 15 kilovatvalandžių energijos.
„Kodėl tokie namai Lietuvoje nepradėti statyti anksčiau? Prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Tačiau brangstant kurui ir paslaugoms, situacija keičias“, - sakė R. Kaminskas.
Pasak jo, susiduriama ir su stereotipais, kai visuomenė sunkiai priima tai, kas jai yra neįprasta ir negirdėta. Šiuo metu Lietuvoje dažnai naujos statybos individualieji namai klaidingai vadinami pasyviais. Tokį „titulą“ jis gali pelnyti tik tuomet, kai atitinka „Passivhaus Institut“ keliamus reikalavimus. Pasyvus namas – tai specialus gyvenamųjų pastatų statybos standartas, kuriuo tokiuose pastatuose užtikrinamos komfortiškos gyvenimo sąlygos ir žiemą, ir vasarą.
Kadangi nuo 2020 – ųjų ima galioti nauji Europos sąungos reikalavimai, nurodantys, kad visi naujai statomi namai turi būti pasyvūs, jų įrengimo tema, R. Kaminsko manymu, netrukus taps dar aktualesnė. Statistikos departamento duomenimis, lietuviai vieną didžiausių savo pajamų dalių, sudarančią apie 15 proc., skiria būtent komunalinėms paslaugoms apmokėti. Mūsų šalyje kasmet pastatams šildyti išleidžiama apie 8 mlrd. litų.
