NVSPL Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio vedėja Miglė Janulaitienė neslepia, kad COVID-19 ėminių tyrimas yra atsakingas ir daug kruopštumo reikalaujantis procesas, kuris, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, gali užtrukti ir iki 6 valandų (skaičiuojant nuo tyrimo pradžios ir neįskaitant mėginio paėmimo ir atvežimo į laboratoriją). NVSPL kasdien ištiriama vidutiniškai po 300 mėginių, tad darbo čia netrūksta.
„Pirmiausia pradedame nuo mėginių tvarkymo – perpilame juos į kitus mėgintuvėlius, kad galėtume švariai paimti ir neužteršti paties mėginio. Jų paruošimas ir perpylimas gali užtrukti iki 2 valandų, jei kalbame apie plokštelę, kurioje yra 94 mėginiai. Jei vienu metu dirbame su daugiau mėginių, atitinkamai laiko reikia daugiau.
Vėliau seka RNR išskyrimas iš mėginio – paties aparato paruošimas, tirpalų išpilstymas, mėginio supylimas į plokštelę, tai trunka apie valandą. Kai gauname išskirtą RNR, turime perkelti į PGR plokštelę, supilstyti PGR mišinį, kuris vykdys pačią reakciją, ir tada jau dedame į PGR aparatą. Jis dirba valandą ir keturias minutes, po kurių gauname atsakymus. Juos reikia išanalizuoti, išrašyti atsakymus, tai irgi užima nemažai laiko“, – tyrimo atlikimo užkulisiais dalijasi M. Janulaitienė.
Specialistė pabrėžia, kad tiksliai įvardinti, kiek laiko užtrunka mėginių tyrimas, yra pakankamai sudėtinga, mat tai priklauso nuo to, kiek mėginių tiriama vienu metu, kiek dirba žmonių. Įprastai vienoje laboratorijos tyrimų patalpoje darbuojasi dviejų žmonių komanda.
Laboratorijoje yra atliekami ne tik koronaviruso, bet ir kitų ligų tyrimai. Tiesa, dėl sudėtingos pandeminės situacijos jų skaičius šiuo metu gerokai sumažėjęs, o M. Janulaitienė neslepia, kad dėl to mato didžiulę žalą, mat žmonės nesiliauja sirgę ir kitomis ligomis.
Klaidų tikimybė minimali
Vedėja sako, kad iš pradžių mėginių tyrimas užtrukdavo ilgiau, tačiau pastaruoju metu darbuotojai yra pakankamai įgudę ir viską atlieka greičiau.
„Pradžia buvo sunkesnė, nes dirbome daug lėčiau, reikėdavo viską apgalvoti, o šiuo metu dirbame greitai, atsirado įgudimas darant tai kone kiekvieną dieną. Žinoma, yra tie techniniai dalykai, su kuriais nelabai gali paskubėti – vien mėginių išrašymas, tai yra antspaudavimas, pasirašymas, duomenų surašymas – užtrunka ir mes to niekaip negalime sutrumpinti“, – pasakoja M. Janulaitienė.
Ji neslepia, kad kiekvienas darbuotojas jaučia didžiulę atsakomybę ir stengiasi viską atlikti maksimaliai gerai. Tai patvirtina ir tokios detalės kaip ant lentynų užklijuoti mėginių tyrimo atlikimo planai ar tirpalų sudėtys – viskas surašyta žingsnis po žingsnio ir visada yra darbuotojams po ranka. Klaidų išvengti padeda ir tai, kad visas procesas yra griežtai kontroliuojamas.
„Kiekviename etape turime kontrolę ir, jei kažkas nepavyksta, mes tai pamatome iš karto. Pavyzdžiui, buvo toks atvejis, kai darbuotojas neteisingai padarė tirpalą. Iš karto visa reakcija nepavyko ir mes tai kartojome, nes akimirksniu tai pastebėjome. Klaidų tikimybė tikrai yra itin minimali“, – sako vedėja.
Ji dalijasi, kad kartais pasitaiko situacijų, kai gautas tyrimo rezultatas nėra visiškai patikimas. Tokiu atveju mėginio tyrimas yra pakartojamas siekiant tiksliai nustatyti, ar rezultatas yra teigiamas, ar neigiamas:
„Taip gali nutikti tada, kai mėginyje yra per mažas viruso kiekis arba žmogus jau gali būti persirgęs, todėl yra tik viruso likučiai, kurie valosi. Tada mes matome, kad rezultatas yra nepatikimas, reikia jį patikrinti iš naujo.
Tokių atvejų tikrai pasitaiko, per savaitę būna bent keli, tai mes pakartojame tyrimą, darome jį su kita įranga ir visada atiduodame patikimą rezultatą, ar žmogus serga, ar ne.“
M. Janulaitienė pabrėžia, kad ypatinga apsauga yra taikoma ir tam, kad virusas iš vieno mėgintuvėlio nebūtų perneštas į kitą, taip pat kad juo neužsikrėstų laboratorijos darbuotojai. Mėgintuvėlių paruošimo metu jie dėvi dvigubas apsaugos priemones – chalatus, pirštines ir antbačius. Taip pat dėl gana aukštos užsikrėtimo rizikos darbuotojams yra rekomenduojama kartą per savaitę pasidaryti koronaviruso testą.
