Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kiekvienais metais suserga apie 400 moterų, iš kurių virš 200 miršta. Ši liga yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų, o didžiausią nerimą kelia faktas, kad Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Štai tokiais skaičiais pasidalino pati vilnietė, Valstybinio patologijos centro, VUL Santaros klinikų filialo medicinos biologė Kristina Bučienė. Iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai gali sukelti tikrą sumaištį, tačiau iš kitos pusės – galima pasidžiaugti, jog laiku nustačius ligą daugiau nei pusė moterų ir toliau gyveną įprastą gyvenimą žinodamos, kad privalo save akyliau stebėti.
Pirmasis susipažinimas su liga
Pirmą kartą su gimdos kaklelio vėžio terminu Kristina susidūrė būdama vos 19-os metų, kuomet eilinės patikros pas ginekologą metu jai buvo atliktas gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimas – PAP testas.
„Įprastinės patikros metu man gydytoja pasiūlė pasidaryti gimdos kaklelio tyrimą, nors aš tuo metu ir nepakliuvau pagal amžių į programą. Tuo metu man rado nežymius pakitimus (LSIL), kuriuos gydytoja įvardino kaip vėžį.
Prisimenu, kad tuo metu išėjusi iš kabineto nesigaudžiau aplinkoje, vykau ten, kur veda ašarų pilnos akys. Buvau apimta didžiulio streso, be galo daug verkiau ir nedelsdama paskambinau apie tai pranešti dabartiniam savo vyrui“, – pasakoja prisimindama pirmąsias emocijas po netikėtos naujienos K. Bučienė.
Būtent jis ir padėjo nurimti Kristinai, užtikrindamas, kad padės surasti geriausius specialistus, kurie galės pakonsultuoti tuo metu dar dvidešimties metų neturinčią Kristiną. Moteris pasakoja, kad tuo metu ir pati dar gerai nežinojo, kas tai per liga. Apie tai ji sužinojo, kai Kaune pakliuvo pas gerą šios srities specialistę:
„Gydytoja mane nuramino ir detaliai paaiškino, kad tai anaiptol nėra vėžys, o tik pirminiai pokyčiai, į kuriuos nevalia numoti ranka, bet ir nereikia panikuoti. Gydytoja rekomendavo nuolatos ir reguliariai kas metus atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą ir sekti ar esami ikivėžiniai pokyčiai neprogresuoja.“
Apgaulingas pasaulis žvelgiant pro mikroskopą
Tuo pačiu metu Kristinai teko rinktis ir studijų kryptį, kuria ji nori eiti ir su tuo sieti savo gyvenimą. Kadangi moterį nuo pat vaikystės žavėjo pasaulis matomas pro mikroskopą, jai ilgai galvoti neteko ir pasirinko studijuoti biologiją.
„Gavusi bakalaurą aš vis tik norėjau sukti medicinos keliu, tad radusi tam būdą įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą mokytis magistro medicinos biologijoje. Studijų metais turėjome paskaitų ciklą apie citologiją, o ši kryptis mane be galo sužavėjo.
Kaip tik tuo metu turėjau galimybę praktikuotis Valstybiniame patologijos centre. Citopatologinių tyrimų skyriuje prisireikė medicinos biologo pirminei gimdos kaklelio tepinėlių peržiūrai. Ir štai jau 13 metų dirbu savo mylimą darbą.“, – šypsosi Kristina.
Kalbėdama apie pasaulį pro mikroskopą, pašnekovė su didžiausiu entuziazmu balse pasakoja, kad įvairiausia spalvų gama žvelgiant pro mikroskopo akutę pasižymi gimdos kaklelio tepinėlis.
Visgi, užburiantis vaizdas, spalvų ir formų įvairovė gražų vaizdą duoda tik akiai, kadangi įdomiausios ląstelės yra pakitusios, atsinešančios su savimi skaudžiausią diagnozę.
„Bendras vaizdas yra be galo gražus, tačiau tuo pačiu ir labai sudėtingas, nes iš tūkstančio ląstelių tu negali nepastebėti vienos ar kelių pakitusių ląstelių. Medicinos biologas, jeigu jų yra, jas privalo surasti tam, kad gydytojas ginekologas gautų signalą, jog moterį reikia sekti arba atlikti jai papildomus tyrimus“, – paaiškina moteris.
Daugiau nei trylika metų šį darbą dirbanti K. Bučienė tvirtina, kad tokiam darbui yra būtina visiškai tyla ir didžiausia dėmesio koncentracija, jau nekalbat apie tai, kad specialistas privalo būti itin kruopštus ir atidus kiekvienai detalei:
„Į mūsų įstaigą patekę tepinėliai pirmiausiai yra peržiūrimi medicinos biologų. Jeigu mes pamatome įtartinas, ryškias pakitusias ląsteles, jas su plonu markeriu pažymime ant stiklo ir tokį tyrimą atiduodame pakartotinei peržiūrai gydytojui patologui.
Patologas įvertinęs įtartinas ląsteles ir jų grupes, formuluoja galutinę diagnozę, kuri yra išsiunčiama ginekologui. Gydytojas ginekologas atsižvelgdamas į tai, kokio laipsnio yra nustatyti gimdos kaklelio pakitimai, moteriai parenka gydymo taktiką numatant ar moteris bus toliau periodiškai stebima, ar prireiks atlikti papildomų tyrimų.“
Nerimas stebint savo ląstelių pakitimus
Turėdama atitinkamą išsilavinimą, Kristina turėjo galimybę pati stebėti ir sekti savo sveikatos būklę. Periodiškai atliekant onkocitologinį PAP tyrimą, moteris stebėjo savo ikivėžinių pokyčių kaitą. Šie pokyčiai per 12 metų keletą metų buvo išnykę, vėliau vėl atsinaujino ir to priežastis buvo aukštos rizikos Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) 16 tipas.
Žinojimas, kad turi aukštos rizikos virusą, Kristiną tik dar labiau skatino būti budriai. 2016 metais, vertinant savo onkocitologinį tepinėlį, jo matomas vaizdas Kristiną nuliūdino. Pakitusių ląstelių požymiai jai bylojo apie žymius ikivėžinius pakitimus (CIN II).
Atlikus papildomą imunocitocheminį CINtec PLUS tyrimą ir gavus jo rezultatus, gydytojas patologas ir moterį prižiūrintis ginekologas rekomendavo atlikti gimdos kaklelio konizacijos procedūrą.
Jos metu Kristinai buvo pašalinta nedidelė dalis gimdos kaklelio su pakitusiomis-ikivėžinėmis ląstelėmis.
„Šiandien aš esu sveika, tačiau tai manęs neatleidžia nuo atsakomybės ir toliau reguliariai profilaktiškai tikrintis“, – sako Kristina.
Dirbdama šį darbą vilnietė supranta, koks yra svarbus patikros reguliarumas ir nuoseklumas. K. Bučienė pasakoja, kad dažnai moterys nesupranta, kaip yra svarbu sekti savo sveikatos būklę bei klausytis ir laikytis gydytojo ginekologo rekomendacijų.
„Būtina tikrintis reguliariai, jei nori užkirsti kelią vėžiui. Socialiniuose tinkluose man tenka daug bendrauti su panašaus likimo moterimis. Vienų moterų istorijos įkvepiančios su laiminga pabaiga, kai kurių istorijos persmelktos didelio rūpesčio, skausmo ir net gedulo.
Kai moterų klausiu, kodėl delsei, kodėl neapsilankei pas gydytoją? Pasigirsta įvairūs moterų atsakymai: neturėjau laiko, aš puikiai jaučiausi, bijojau išgirsti baimę keliančią diagnozę. Tačiau tik delsimas ir baimė gali sukliudyti užkirsti kelią klastingos ligos atsiradimui.
Dažna moteris nesupranta, kad aptikus ikivėžinius pakitimus nereikia bijoti – šie pokyčiai yra kontroliuojami. O štai gimdos kaklelio vėžio gydymas moterį gali palaužti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.“
Graži moteris – sveika moteris
Dažnai moterims susitaikyti su bauginančia diagnoze padeda ir panašaus likimo moterų draugystė, kuri leidžia ne tik nuraminti savo emocijas, tačiau ir suvokti, kad ligą galimą kontroliuoti.
„Dažna moteris, susidūrusi su gimdos kaklelio pakitimais, ima labiau vertinti save ir supranta, kokia yra svarbi meilė sau.
Dažnai mes moterys pamirštame tarp įvairiausių vaidmenų – mamos, žmonos, draugės, darbuotojos ir panašiai savimi pasirūpinti. Tik susidūrusios su problema suprantame, kad būtina atrasti laiko sau ir puoselėti ne grožį, o sveikatą, nes grožis ateina iš vidaus. Sveika moteris yra graži moteris“, – nusišypso Valstybinio patologijos centro, VUL Santaros klinikų filialo medicinos biologė.
Gimdos kaklelio vėžys yra ne veltui vadinamas tyliuoju žudiku, kadangi ši liga dažnu atveju nerodo simptomų, ypač – jeigu tai yra ankstyva stadija ar ikivėžiniai ląstelių pakitimai. Daugiausiai šio vėžio ligos atvejų, pasak Kristinos, yra nustatoma atliekant programinį gimdos kaklelio tyrimą.
„„Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas. Šia infekcija užsikrečiama per lytinius santykius, buitinį kontaktą ar gimdymo metu.
Dauguma moterų dažniausiai net nenutuokia, kad jos organizme yra šis virusas. Daliai jaunų moterų ši infekcija praeina savaime, be jokio gydymo. Tačiau kita dalis moterų, kurių organizme ŽPV egzistuoja ilgą laiką, susiduria su ikivėžiniais pakitimais ar net vėžiu.
Manau, moterys ir jaunos merginos, kurios gyvena lytinį gyvenimą, net ir jei tik su vienu partneriu, turėtų profilaktiškai tikrintis, nes virusas nesirenka amžiaus grupės“, – tvirtina pašnekovė.
K. Bučienė primena, kad jaunoms mergaitėms yra rekomenduojama pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, kad vyresniame amžiuje dėl to nekiltų bėdų. Be to, pasak Kristinos, nuo šių metų sausio 1 dienos, Lietuvoje startavo atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa:
„Moterims nuo 35 iki 59 metų kas penkeri metai bus atliekami infekuotumo aukštos rizikos ŽPV tyrimai ir tik esant teigiamam testui bus atliekamas PAP testas. O moterims nuo 25 iki 34 metų programos metodika nesikeičia – šios moterys ir toliau bus kviečiamos kas treji metai atlikti onkocitoliginį gimdos kaklelio tyrimą – PAP testą.“
Nors po atliktos konizacijos procedūros šiuo metu Kristina Bučienė gyvena įprastą gyvenimą, ji vis tiek neatsipalaiduoja ir nuolatos save stebi.
„Turi būti budri, nesvarbu, ar turi ikivėžinius pakitimus, ar ne. Jei nori būti sveika ir džiaugtis gyvenimu – tu privalai tikrintis“, – šypsodamasi dar kartą perspėja ji.
