Moteris dvejus metus pati maldavo medikų, kad šie amputuotų koją, kadangi ji kentė nežmoniškus skausmus.
2015-aisiais rudenį Gill netyčia iš rankų iškrito kvepalų buteliukas ir trenkėsi į pėdą. Bene kas antrai moteriai iš rankų yra išslydę kvepalai ir, kad jie nesudužtų, tarsi instinktyviai atkišama koja.
Tačiau netrukus pėda ištino bene dvigubai, atsirado gilios žaizdos, pati dešinės kojos pėda persisuko į kairę pusę, o pirštai užsisuko į pėdos apačią.
Moteris bene dvejus metus reguliariai lankėsi pas medikus, kai skausmas tapdavo nebepakeliamas – ji gaudavo itin stiprių nuskausminamųjų. Visą laiką ji prašė specialistų, kad jei situacija nėra išgydoma – geriau koją amputuoti, kadangi bent taip ji išvengtu nebepakeliamos skausmo agonijos.
Deja, visos rentgeno nuotraukos nerodė jokių kaulų lūžių, vienu metu medikai netgi diagnozavo, kad tai tėra chroninio skausmo sindromas.
Aktyvios moters gyvenimas tarsi sustojo, ji atsisėdo į invalido vežimėlį. Galiausiai, kai medikams pavyko įrodyti, kokią žalą ši trauma padarė asmeniniam gyvenimui ir kaip susilpnėjo moters psichologinė būklė, 2017-ųjų pavasarį Gill buvo amputuota koja žemiau kelio.
Tikslių įvykio detalių Gill sako nebeprisimenanti. Ji pamena, kad kvepalai nebuvo ypatingi ar brangūs.
„Kai buteliukas užkrito ant pėdos aš net apsiverkiau iš skausmo. Pakėliau pėdą, bet negalėjau ja priminti atgal, nes skausmas buvo nežmoniškas. Tą akimirką pagalvojau, kad turbūt susilaužiau kokį kaulelį.
Gerai būtų, kad taip ir būtų nutikę. Su laiku tapau kaline savo pačios namuose. Pati viena nebegalėjau žengti nei žingsnio.
Kai gydytojų pradėjau prašyti amputuoti koją, jie manė, kad aš išsikrausčiau iš proto. Kaip aš savo noru galiu to prašyti. Tačiau, galiausiai, jie sutiko. Žinote, kas man gražino gyvenimo laimę?
Kai pabudusi po operacijos ir ištvėrusi reabilitaciją, aš nebejutau skausmo ir vėl mėgavausi gyvenimu. O mano vyras pasakė, kad pagaliau grįžo jo Gill. Man nieko daugiau ir nereikia“, - pasakojo G. Haddington.
