Deirdre istorija
„Esu dirbanti mama, kuri pernai ne be priežasties lankėsi Jungtinėje Karalystėje. Vasarą kaip tik baigėsi mano kontraceptinės tabletės“, - savo pasakojimą pradėjo pirmosios istorijos herojė. „Prieš atlikdama nėštumo testą buvau įsitikinusi, jog iš tikrųjų laukiuosi bei iš anksto žinojau, kad šį nėštumą teks nutraukti.“
Pasak moters, šį sprendimą priimti teko dėl kelių priežasčių, tarp kurių ir protinė bei emocinė Deirdre ir jos vaikų sveikata, netinkamas laikas ir finansai. Tam didelės įtakos turėjo ir tai, jog pati moteris nenorėjo būti nėščia.
„Negalėjau susitaikyti su mintimi, jog vėl reikės iš naujo viską patirti. Atlikti abortą nusprendžiau tik įsitikinusi, jog tai geriausias sprendimas, kokį dėl savęs, savo vyro ir mudviejų vaikų tuo metu galiu priimti.
Šis sprendimas priimtas greitai ir užtikrintai. Tai, kas sekė po to, buvo niekai, tačiau mano širdis buvo sudaužyta, o galvoje užvirė tikras minčių pragaras“, - tęsė ji.
Deirdre pabrėžė, jog jos kelionė ir nėštumo testo pasidarymas buvo blogiausi jos sprendimai gyvenime.
„Pasidomėjau, ar internetu įmanoma užsisakyti nėštumą nutraukiančią tabletę, tačiau, net jei tai būtų įmanoma, nežinojau ar ji neužstrigs kur nors muitinėje.
Negalėjau tiek ilgai laukti ir nerimauti ar neteks už neaiškių tablečių gabenimą keliauti į kalėjimą. Internete ieškojau informacijos, kaip sukelti persileidimą.
Per tas dienas suvartojau tūkstančius gramų vitamino C, tačiau nieko neįvyko. Susisiekus su įvairiomis Jungtinėje Karalystėje esančiomis klinikomis jos reikalavo, kad bent 2 dienas prieš abortą praleisčiau pas juos.
Negalėjau sau to leisti. Mintis, jog dėl tam tikros medicininės procedūros atlikimo turėsiu keliauti į kitą šalį, mane labai gąsdino“, - sakė ji.
Vis dėlto, moteris nusipirko naktinius marškinius, šlepetes ir higieninių įklotų bei nedidelį lagaminą su ratukais.
„Nėra nieko baisiau, nei lagaminus pardavinėjančios parduotuvės konsultantė, padėjusi man išsirinkti pigų ir nedidelį kelioninį lagaminą, klausianti apie manęs laukiančią kelionę“, - tęsė ji. „Kai į oro uostą atvyksti anksti ryte, turi pakankamai laiko pagalvoti apie ten sutiktas moteris ir poras.
Kiek iš jų tą rytą darė tą patį, ką ir aš? Tuo metu jaučiau didžiulę gėdą, buvau niekinama savo pačios šalies, o tai mane vis dar labai siutina.
Britų klinikoje man parodytas rūpestis, empatija, gerumas ir parama privertė nustebti. Darbuotojų skleidžiama šiluma, atvirumas ir tai, jog į visą tai jie reagavo labai normaliai viską labai palengvino.
Neįsivaizduoju, su kokiu kasdieniu siaubu ir pasipiktinimu turi susidurti airės. Niekada nepamiršiu tų nuostabių slaugių, kurios mane palaikė tuomet, kai to padaryti nesugebėjo mano šalis. Jos – tikri angelai“, - teigė Deirdre.
Sam istorija:
„Man abortas prieš 16 metų buvo atliktas Londone“, - sakė Sam. „Kai sužinojau, jog laukiuosi, buvo šokiruota. Dar niekada nebuvau tokia priblokšta.
Vietoje to, jog kaltinčiau save, jog priėmiau tokį prastą sprendimą, nusprendžiau kuo greičiau grįžti į įprasto gyvenimo vėžias. Su tuo sutikti daugeliui gali būti sunku, tačiau, jei tuo metu būčiau gimdžiusi, turėčiau dar daugiau problemų ir nebūčiau nutraukusi kenksmingų santykių su vaikelio tėvu.“
Nors Sam buvau galutinai apsisprendusi darytis abortą, ji pamena, kiek daug streso jai sukėlė kelionės į kitą šalį kaina.
„Už lėktuvo bilietus grynais mokėti negalėjau, todėl privalėjau pagalbos prašyti tėvų. Tai padaryti buvo be galo sudėtinga, tačiau jie suprato mano tokio pasirinkimo priežastis. Mes atvirai pasikalbėjome ir įsitikinome, jog aš elgiuosi tinkamai. Pagaliau galėjau aptarti savo situaciją ir sulaukti taip reikalingos dvasinės paramos“, - pasakojo Sam.
Po procedūros moteris pasijuto labai prastai, jai skaudėjo pilvą, pykino. Sam prisimena, jog tą dieną norėjo tik miegoti, nes manė, jog tai padės. Juk kitą rytą ji turėjo grįžti namo.
„Sunkiai galiu nupasakoti, kaip prastai po tokios procedūros jaučiasi žmogus. Tą akimirką norėjau kuo greičiau atsidurti namuose, tačiau teko sukaupti visas jėgas ir kaip nors įsėsti į lėktuvą. Grįžus prireikė 2-3 dienų, kad vėl tapčiau savimi. Iki pat šios dienos ant vienos rankos pirštų galiu suskaičiuoti žmones, kuriems papasakojau šią istoriją“, - sakė ji.
Įprastai į tokią žinią aplinkiniai reaguoja su gailesčiu, jie linki gero, tačiau tuo pat metu apima liūdesys, jog jie mano, kad taip pasielgti kas nors privertė arba pati moteris buvo per jauna, kad priimtų tinkamą sprendimą, teigė Sam.
„Galima teigti, jog man iš dalies pasisekė. Turėjau pinigų ir galėjau sau leisti kelionę, apie kurią daugelis moterų tik pasvajoja. Mano ir kitų airių moterų istorijos priverčia susimąstyti apie šios šalies realybę“, - užbaigė ji.
Bairbre istorija:
„Man abortas atliktas prieš beveik 10 metų, kai buvau 18-kos“, - pradėjo Bairbre.
„Apie nėštumą sužinojau iškart po savo 18-ojo gimtadienio. Kelias savaites jaučiausi labai prastai, pykino, be to, vėlavo mėnesinės. Labiausiai dėl to nerimavo mama, o aš nė negalvojau, kad taip nutikti gali būtent man.“
Pasak Bairbre, ji ir jos tuometinis vaikinas naudojo kontraceptines priemones.
„Mano mama privertė mane nueiti pas ginekologą ir pasitikrinti ar aš tikrai nesu nėščia. Pateikus šlapimo mėginį, po kelių minučių mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Gydytojas ėmė pasakoti, kaip mokantis koledže reikės rūpintis vaiku, kalbėjo apie lopšelius. Visa tai mane labai išgąsdino. Negalėjau patikėti, kad aš laukiausi.
Kartu su mama iš gydytojo kabineto išėjome netekusios žado. Ji teigė, jog yra dar keli būdai, kuriuos turėtume apsvarstyti. Gydytojas taip pat paminėjo ir abortą“, - sakė moteris.
Tuo metu tik 18-kos sulaukusi mergina nežinojo, ką daryti. Laimei ji sulaukė palaikymo tiek iš mamos, tiek iš tėčio.
„Kai apie nėštumą papasakojau savo tuometiniam vaikinui, jis buvo toks pat šokiruotas, kaip ir aš. Nors jis mane palaikė, visuomet buvo šalia ir dalyvavo visuose svarbių sprendimų priėmimuose, mano žodis buvo paskutinis. Nusprendžiau darytis abortą“, - prieš 10 metų vykusius įvykius prisimena Bairbre.
„Mano mama ėmė naršyti internete. Abortą pasidaryti galėjau pati, tačiau nežinojau nuo ko pradėti. Aš ir ji nuvykome į Amsterdamą. Kadangi tuo metu laikiau egzaminus, viską suspėti turėjome per vieną dieną. Nenorėjau, kad neatėjus į mokyklą žmonės imtų klausinėti, kodėl manęs nėra pamokose. Apie tai žinojo tik pačios artimiausios mano draugės.“
Abortas buvo atliktas klinikoje, o po kelių valandų tiek Bairbre, tiek jos mama jau sėdėjo lėktuve. Mergina prisipažįsta, kad tada jautėsi taip, lyg niekas apie tą baisiausią dieną jos gyvenime niekada nesužinos.
„Buvau tokia nuliūdusi ir sumišusi, tačiau turėjau apsimesti, jog man viskas gerai, esu tokia pati, kaip ir prieš kelias savaites. Iš tiesų viduje mane plėšė didžiulis skausmas, buvau liūdna ir pikta.
Turėjau išmokti susitvarkyti su emociniu stresu ir kaltės jausmu“, - teigė ji. „Su tuometiniu vaikinu vieną kartą lankėmės pas terapeutę. Maniau, jog man viskas gerai, tačiau iš tiesų norėjau apsimesti, jog nieko neįvyko.
Būtent taip ir padariau. Net namuose apie tai daugiau nebuvo užsiminta. Jei draugų būryje imdavome kalbėtis apie abortus, tapdavo nepatogu. Palaikiau abortus, tačiau labai bijojau to, kas nutiktų, jei aplinkiniai sužinotų apie mano situaciją. Tik visai neseniai su pačiomis artimiausiomis draugėmis pradėjau apie tai atvirai kalbėti.“
