Vestivalį geriausiai apibūdina žodis – laisvė. Tai laisvė būti savimi. Dažniausiai tokio tipo vestuvės vyksta sodyboje, gamtos apsuptyje, prie ežero, tačiau jaunieji gali rinktis jas švęsti ir labai neįprastose vietose, pavyzdžiui, žirgyne ar tiesiog traukinyje, o jei švęsti norisi aktyviai, šventę galima organizuoti ir kaip žygį (miškuose, baidarių ar pan.).
Jorūnė tikina, jog visada su jaunaisiais stengiasi išsiryškinti, kokioje aplinkoje jie jaustųsi komfortiškai, o tada jau leidžia pasireikšti ir fantazijai.
Suprato, jog tradicinių vestuvių nenori
Vestuvių planavime Jorūnė sukasi jau nuo 2011 metų. Darbą pradėjo nuo asistentės, o vėliau tapo ir vestuvių planuotoja, tačiau keletą metų planavusi tradicines vestuves, moteris suprato, kad jos širdis labiau linksta prie nestandartinių vestuvių.
2018 metais Jorūnė sumainė žiedus su savo vyru Jonu, o savo vestuvių šventei jie pasirinko būtent festivalinių vestuvių formatą. „Visos mūsų draugystės metu mes dažnai lankydavomės festivaliuose ir planuodami savo vestuves supratome, kad nenorime tradicinių vestuvių su vedėju ar su sustyguota programa.
Mintyse planuodami savo vestuves, mes jas įsivaizdavome visai kitaip – gamtoje, geroje atmosferoje, kur visi vieni su kitais gali laisvai bendrauti, lyg išvykoje prie ežero, draugų kompanijoje“, – apie tai, kaip įsivaizdavo savo vestuves su šypsena pasakoja Jorūnė.
„Klasikinėse vestuvėse atmosfera dažnai būna keista. Susirinkę svečiai yra pažįstami, draugai, tačiau būtent tą dieną, visi bendrauja oficialiai, lyg būtų svetimi. Savo vestuvėse mes šito nenorėjome“, – pridūrė Jonas.
Kaip svajojo – taip ir padarė. Jorūnės ir Jono vestuvės buvo pirmasis jų organizuotas vestivalis. Šventė vyko jaukioje aplinkoje, pusiasalyje, gamtos apsuptyje, nebuvo jokio vedėjo, o programą užpildė grojantys draugai. Kas norėjo maudėsi, pirtinosi, grojo prie laužo, spardė kamuolį, plaukiojo su irklentėmis ar tiesiog pakritę ant pagalvėlių gurkšnojo kokteilius ir juokavo su draugais.
„Mes labai nenorėjome užstalės, kai visi vienu metu sėdi ir valgo. Vestuvių metų nebūtina atkartoti restorano. Šimtui svečių stovėjo vos du stalai. Tačiau buvo padaryti įvairūs kampeliai prisėdimui, veikloms, poilsiui. Tikslas buvo, kad žmonės kuo daugiau judėtų, bendrautų, keisdami savo buvimą vietą, nestrigdami prie vieno stalo, šoktų šokių aikštelėje.
Pas mus buvo visiška laisvė eiti ir daryti, ką nori, valgyti, kada nori ir kur nori – nėra nieko priverstinio“, – atvirauja vestuvių planuotoja.
Atšokę savo vestuves – pirmąjį vestivalį, Jorūnė su Jonu jau turėjo gerą pavyzdį, kaip gali atrodyti netradicinės vestuvės. „Žmonės visada bijo išbandyti kažką naujo, jiems kyla tūkstantis klausimų, kai dar tai nėra girdėta.
Kadangi vestivalį jau buvau pasitestavusi ant savęs, man jau buvo lengviau siūlyti tai ir kitiems. Kai pamatėme, jog žmones žavi toks vestuvių konceptas, gimė ir žodis vestivalis ir jį užpatentavome, o šiais metais jau bus 6 sezonas.
Mes įkūrėme šį prekinį ženklą nuo nulio, žodis sklido iš lūpų į lūpas. Mus pradėjo matyti vestuvių rinkoje, visiems pasidarė įdomu tai, ką mes darome. Pradėjo siūlytis įvairūs paslaugų tiekėjai, norėdami tokio tipo portfolio. Kai žmonės pradėjo naudoti Vestivalį apibūdinti savo vestuvių rūšį, supratome, kad čia yra sėkmė“, – džiaugiasi Jorūnė.
Visur yra alternatyvų, kaip galima sutaupyti
Jei biudžetas leidžia – Jorūnė visada jaunavedžiams siūlo rinktis dviejų dienų šventę. „Antroji diena pati iš savęs būna smagi, visi dalinasi įspūdžiais, jau būna užmezgę ryšį, o ir poilsio kitą dieną norisi“, – tikina pašnekovė.
Tačiau visur galima rasti alternatyvų, jei biudžetas ribotas, o norai didesni. „Kaip pavyzdys yra antros dienos maistas. Jį galima užsakyti iš maisto tiekėjų, tačiau dažniausiai būna nustatyta valanda, kada visi turi būti prie stalo.
O kas jei miegoti nueita anksti ryte? Galima parūpinti maisto produktų, kad svečiai galėtų patys kada nori pasigaminti pusryčius. O dienos metu gaminamą maistą paversti bendra veikla, kuomet visi gali prisidėti prie bendro gerbūvio ir kartu virti, kepti ar padėti tvarkantis“, – siūlo planuotoja.
Jorūnės jaunavedžiai dažnai klausia, ar galima tilpti į mažą biudžetą? „Žinoma! Esame planavę vestuves ir už 6 tūkstančius eurų, įmanoma jas atšvęsti ir už 3 tūkstančius. Yra daugybė būtų, kaip galima sutaupyti pinigų. Viskas priklauso nuo to, kiek patys jaunavedžiai norės įsitraukti ar įtraukti svečius.
Jei biudžetai labai maži, bet norisi paminėti šventę draugų būryje, galima daryti „suneštinį“ vakarėlį, kuomet vietoj vokelio, svečiai atsineša savo mėgstamą gėrimą, maistą, užkandžius, prisideda prie šventės programos ar dekoro.
„Šiuo metu mažai kas renkasi šį variantą, nes visi nori aptarnauti svečius, tačiau tai opcija, kurios nereikėtų atmesti, norint sutaupyti.
Mes visada klausiame jaunavedžių, kas yra jų prioritetas. Jei norite švęsti gražioje vietoje, galbūt galite sutaupyti dekorui, o galbūt norite tam tikros savo mėgstamos grupės, tačiau renkantis pigesnę sodybą?
Tie, kurie renkasi švęsti dvi dienas, dažniausiai vestivaliams išleidžia 15–20 tūkst. eurų, paros šventei 12 – 15 tūkst. eurų“, – neslepia Jorūnė ir priduria, jog visada visur yra alternatyvų, kur būtų galima sutaupyti.
Kaunietė pasidalino savo vestuvių įspūdžiais
Praėjusių metų liepos mėnesį, vestivalis pakerėjo ir kaunietės Tavijos bei jos sutuoktinio Aivaro širdis. Susisiekę su Jorūne ir Jonu, jie kartu pradėjo planuoti vestuves, o praėjus beveik metams nuo vestuvių dienos, geriausiais įspūdžiais Tavija gyvena iki šiol.
Tavija ir Aivaras niekaip savo vestuvių neįsivaizdavo sėdint prie stalo, su vedėju. Ji buvo pastebėjusi, jog tradicinės vestuvės dažniausiai trunka vieną vakarą, o jaunieji su svečiais spėja pasikalbėti vos keletą minučių.
„Mes supratome, kad norime kokybiško laiko su artimaisiais, nuoširdžių pokalbių, nesurežisuotų akimirkų. Keletą mėnesių svarstėme dirbti su vestuvių planuotoja ir netyčia radau vestivalį.
Susiskambinus su Jorūne ir papasakojus mūsų norus, ji iš karto jau pradėjo dėlioti, kaip tos vestuvės gali atrodyti. Nuo pirmųjų pokalbio minučių supratome, kad vestivalis yra būtent tai, kaip įsivaizduotumėme savo šventę“, – su šiluma širdyje prisimena Tavija.
Tavija neslepia, tiek jos, tiek Aivaro artimieji buvo išsigandę, kai išgirdo žodį vestivalis. „Mes detalėmis apie tai, kokios bus mūsų vestuvės nesidalinome. Pasakėme, kad nebus vedėjo ir kad bus atviro koncepto ir daug laisvo laiko.
Visi turėjo neaiškumų: ką rengtis, ką veiksime, ar reikės sakyti kalbas. Svečiams patarėme per daug nesipuošti, o apsirengti taip, kad jaustųsi komfortabiliai, bet tikrai balinių suknelių ir trijų dalių kostiumų nereikia“, – šypsosi moteris.
Prieš vestuves jaunavedžiai su svečiais pasidalino tekstu, kuriame jie atsakė į rūpimus klausimus, per daug neišduodami šventės detalių, o visa kita paliko paslaptyje. „Po šventės visi svečiai išvažiavo su pačiomis geriausiomis emocijomis.
Keli šeimos nariai, po vestuvių pripažino, kad be reikalo prieš šventę pergyveno dėl atviro ir gan neįprasto vestuvių formato ir kad sudalyvavus mūsų vestuvėse, kitokių jau net ir nebeįsivaizduotų. Draugai juokavo, jog po mūsų kartelė jau yra aukštai iškelta“, – prisimena pašnekovė.
Papasakojo, kaip atrodė vestuvės
Kauniečių Tavijos ir Aivaro vestuvės vyko Alytaus rajone, nuostabioje sodyboje prie ežero kranto. Ceremonija vyko pačioje sodyboje, kur juos sutuokė atvykusi metrikacijos skyriaus atstovė ir ceremoniją pravedė „Taip“ kitaip ceremonmeisterė Viktorija.
„Aplink mus sustojo draugai ir šeima. Ceremonijos tekstas buvo parašytas pagal mūsų draugystės istoriją, tad buvo labai asmeniška ir graudu. Taip pat vienas kitam perskaitėme savo parašytus įžadus. Beveik visi svečiai verkė, įskaitant ir mus. Ilgai galvojome, kurių tradicijų savo vestuvėse norime ir paėmėme aukso viduriuką.
Buvo torto pjovimas, puokštės metimas, pirmasis šokis. Tėtis mums padainavo dainą ir tai buvo taip netikėta, nes iki tada nebuvau niekada girdėjusi jo dainuojant“, – įspūdžiais dalinasi Tavija.
Vestuvių metu gyvo garso muziko nebuvo – tylą užpildė didžėjus, kuris svečius linksmino iki paryčių. „Išsigryninome savo prioritetus ir supratome, kad jei norime tilpti į 17 tūkst. eurų biudžetą, gyvo garso muzikos negalime sau leisti“, – priduria moteris.
Taupydami muzikai, jaunavedžiai galėjo suorganizuoti 3 dienų šventę ir daugiau pinigų išleisti maistui. „Nusprendėme užsisakyti maisto furgonėlį „Trick Truck“. Furgonėlis labai tiko į vestivalio tematiką – maistas buvo tiekiamas kelias valandas, svečiai galėjo pavalgyti, kada norėjo.
„Trick Truck“ vyrai pagamino įvairaus barbekiu – mėsainių, lašišos, vištienos ir šalia pateikė nerealaus skonio garnyrų – bulvių, daržovių, skirtingų padažų.
Prieš išvažiuojant, naktipiečiams paliko nachos. Tikrai likome patenkinti savo pasirinkimu. Net gi mano močiutė sakė, kad gyvenime nėra skanesnio maisto valgiusi“, – prisimena Tavija.
Tradicijos turėjo šiokią tokią adaptaciją
Penktadienį buvo pagrindinė vestuvių diena, o šeštadienį ir sekmadienį jie skyrė šiltam pasibuvimui gamtoje prie ežero. Vietoj vedėjo programos, jaunieji pasidarė tai, kas jiems labiau prie širdies ir apie juos – olimpiadą.
„Penktadienį, po ceremonijos, jau pavalgius, vyko olimpiada. Kadangi vedėjo neturėjome, paprašėme mano tetos ir Aivaro sesers vyro, kad ją pravestų. Visi svečiai buvo suskirstyti į dvi komandas – vyrai ir moterys ir varžėmės dėl to, kas ir kokius darbus atliks mūsų šeimoje.
Visos moterys atstovavo mane, o vyrai – Aivarą. Buvo įvairiausios rungtys. Pavyzdžiui, visi sustojo į liniją, susikibo už rankų ir buvo lankas, kurį reikėjo perduoti vienas kitam, nepaleidžiant rankų. Ir žiūrėjome, kuri komanda tai greičiau įvykdys.
Buvo rungtis, kuri komanda greičiau, nekalbant atsistos iš eilės pagal ūgį, vėliau pagal amžių. Prieš kiekvieną rungtį pasakydavom, dėl ko varžomės.
Pavyzdžiui, kas pas mus šeimoje plaus indus, kas organizuos keliones, kas ves šunį ryte, kas atneš kavos puodelį į lovą. Olimpiada buvo smagus intarpas ir suteikė šiek tiek struktūros visai dienai“, – su šypsena pasakoja Tavija.
„Na ir žinoma neapsiėjome be kai kurių tradicijų, tačiau jos visos pas mus turėjo šiokią tokią adaptaciją. Tortą pjovėme prieš tai užpūsdami žvakutę „nuliuką“ – taip simbolizuojant nulinį mūsų šeimos gimtadienį.
Šeimos židinį užkūrė ne tėveliai, bet visi mūsų šventės dalyviai, nes visų svečių dėka mes atsidūrėme čia. Šie ir kiti maži, bet svarbūs pakeitimai padarė mūsų vestuves dar jaukesnes ir labiau atspindinčias mūsų vertybes ir mus pačius.
Sukūrėme tokia erdvę, kur tiek mes, tiek visi mūsų svečiai galėjo jaustis savimi ir būti nesuvaržytais tradicinių vestuvių scenarijais ar sodinimo sąrašais“, – visą šventę apibendrino Tavija.
Ir tai, kad daugiau negu pusė, dabar tikriausi du trečdaliai, per pirmus du metus išsiskiria - viską ir parodo (protaujantiems, kvailiai ir toliau pildo turčių kišenes, vėl skiriasi ir t. t.).
