Iš šio augalo lapų yra kuriami vaistai, verdami nuovirai ar sultys, tai daugiametis plačialapis gyslotis.
Naudojamas nuo seno
Senovėje gysločiu kinai, graikai ir romėnai gydė dizenteriją. Gydytojai gysločio lapais stabdydavo kraujavimą, gydydavo žaizdas, kepenų ligas, o jų sultimis malšino ausų ir dantų skausmus.
Dabar gyslotis ir jo preparatai taip pat plačiai vartojami. Juo gydomi uždegimai, raminami skausmai, stabdomas kraujavimas, gyslotis tinka ir nuo kosulio. Manoma, kad gysločio veikliosios medžiagos gydo opas, žaizdas, furunkulus ir turi įtakos cholesterino apykaitai.
Gysločio sultys ir arbata
Jau prieš tai minėtas ligas gydo ir gysločio sultys, kurios spaudžiamos iš susmulkintų, sutrintų ir iš gautos masės išsunktų gysločio lapų. Sultis lygiomis dalimis reikia maišyti su medumi ir atskiesti su vandeniu. Gerti po 100 gramų per dieną. Tai itin maistingas, daug vitaminų turintis gėrimas, kurio galima prisiruošti ir žiemai. Tokios sultys pardavinėjamos ir vaistinėse.
Norint pasidaryti arbatą, reikia šiek tiek daugiau laiko. Iš pradžių lapus išdžiovinti ir šiek tiek pasmulkinti. Lapai džiovinami sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant išdėliotų popieriaus lapų nuolat vartant, kad džiūdami nepajuoduotų. Beje, tokie sudžiovinti lapai, tinkamai saugant, gali būti naudingi net 3 metus.
Taigi, šaukštą tokių susmulkintų lapelių reikia užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti keletą valandų, nukošti ir gerti 3-4 kartus per dieną po šaukštą prieš valgį. Šis naminis preparatas paskatins tulžies ir virškinamojo trakto darbą bei sekreciją, sumažins kraujospūdį, nuims įtampą, nuramins, pagydys gastritą, kolitą, net skrandžio opą.
