Kodėl atsiranda mėšlungis, kokie veiksniai jį lemia ir kaip galime nuo jo apsisaugoti komentuoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis ir „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.
Mėšlungis – stiprus raumenų spazmas
D. Auškalnis pasakoja, kad mėšlungis yra stiprus raumenų spazmas, pasižymintis staigiu skausmu ir įsitempimu. Dažniausiai jis pasireiškia kojų raumenyse, tačiau gali paveikti ir kitus raumenis, pavyzdžiui, kaklo, nugaros, rankų ir net pirštų.
„Dažniausiai mėšlungį sukelia mineralų disbalansas, kai su maistu gauname per mažai magnio, kalio, kalcio arba šių mineralų staiga netenkama, pavyzdžiui, daug sportuojant ir prakaituojant. Ne veltui karštomis vasaros dienomis mėšlungio epizodai būna dažnesni.
Tačiau elektrolitų gali pritrūkti ir gausiai viduriuojant, vemiant, sergant lėtinėmis ligomis ar netinkamai maitinantis.
Mėšlungiui įtakos turi ir per mažas suvartojamo vandens kiekis, žalingi įpročiai, dažnas lepinimasis kava, kuri skatina skysčių pasišalinimą, taip pat kai kurie vaistai ir sveikatos būklės. Mėšlungis dažnu atveju įspėja apie per didelį fizinį stresą kūnui (pavyzdžiui, per daug intensyvias treniruotes) ar apie mikroelementų trūkumą.
Vis dėlto, jis gali signalizuoti ir apie tokias ligas kaip venų varikozė, įvairūs skydliaukės, nervų sistemos, kepenų, kasos sutrikimai, cukrinis diabetas.
Todėl jeigu mėšlungis nėra susijęs su fizine veikla, o vartojant magnio, kalcio, kalio, geležies ir vitaminų B, D, E preparatus spazmai vis tiek kartojasi, pasireiškia raumenų silpnumas, atsiranda skausmas, tinimas, paraudimas, tuomet būtina kreiptis į gydytoją“, – teigia vaistininkas.
D. Auškalnio teigimu, mėšlungis gali būti labai netikėtas ir vargu ar kas nors yra jo dar nepatyrę, tačiau siekiant jį patirti kuo rečiau, labai svarbu pasirūpinti, kad organizmui netrūktų skysčių ir maisto medžiagų, būtų palaikomas reguliarus fizinis krūvis, tačiau nereikėtų ir persitempti: “
Šalia patarčiau palaikyti optimalų elektrolitų ir vitaminų balansą, ypač magnio, kalio, kalcio, geležies, vitaminų B, D ir E. Nemažą reikšmę turi ir patogi avalynė, patogūs ir laisvi drabužiai, nevaržantys judesių ir kraujotakos.“
M. Rutalė teigia, kad jeigu pradėjo traukti mėšlungį, reikia bandyti lėtai ištempti raumenį, kurį traukia, bei švelniai jį masažuoti. O jeigu, pavyzdžiui, traukia blauzdos raumenis, ištiesti koją ir švelniai lenkti pėdą link savęs.
„Taip pat traukiant mėšlungiui galima išbandyti šiltus kompresus arba pagulėjimą vonioje. Tai padės atpalaiduoti raumenis ir taip palengvins mėšlungio sukeltą skausmą.
Mėšlungis gali atsirasti dėl magnio, kalio, kalcio ir vitamino D trūkumo. Dėl to patariama į mitybą įtraukti daugiau lapinių daržovių, ypač špinatų, kuriuose yra daug magnio. Taip pat vartokite pieno produktus, kadangi juose yra kalcio. Tuo tarpu bananuose gausu kalio“, – teigia vaistininkas.
Specialistas sako, kad pajutus raumenų mėšlungį, būtina įsivertinti, ar pakankamai išgeriame vandens. Dėl dehidratacijos, o ypač paryčiais, gali varginti mėšlungis. Taip pat pajutus mėšlungį, rekomenduojama vartoti nereceptinius magnio, kalcio, kalio ir vitamino D vaistinius preparatus, o kasdienę mitybą galima papildyti maisto papildais:
„Raumenų mėšlungio riziką gali padidinti dehidratacija nepakankamo skysčių vartojimo, suprastėjusi kraujotaka, nervų užspaudimas, taip pat elektrolitų disbalansas, kuriam įtakos gali turėti ir diuretikų vartojimas. Mėšlungiu gali dažniau skųstis diabetu sergantys žmonės, taip pat magnio poreikis, kaip ir kitų mineralinių medžiagų, padidėja nėštumo metu.
Stresas ir emocinė būsena gali turėti raumenų mėšlungio atsiradimui. Stresas sukelia raumenų įtampą ir padidina kortizolio lygį, kuris gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Be to, stresas sumažina kraujo tekėjimą į raumenis, o tai sukelia deguonies trūkumą. Lygiai taip pat blogas miegas dėl streso ar nerimo trukdo raumenų atsipalaidavimui.“
