Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gruodžio mėn.
Mėtomi jaukai su vakcina yra saugūs ir nekelia pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai, tačiau gyventojai, radę jauką, raginami jo neliesti, nes viduje yra aštri membrana su vakcina, į kurią galima susižeisti.
Radus jauką prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvyks jo paimti. P
ačiupinėjus jaukus, užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina yra visiškai saugi ir patikrinta. Jei tokį jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatos būklę, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai taip pat nepavojingi, tačiau perdozavus, galimos komplikacijos.
„Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m. Galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų beveik nepasitaiko.
Tačiau kaimyninėse šalyse, pvz., Baltarusijoje, pasiutligė yra paplitusi tarp naminių ir laukinių gyvūnų, todėl išlieka pavojus, kad užsikrėtę ar sergantys gyvūnai atklys ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, 2018 m. užfiksuotas vienas atvejis, kai Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, buvo rasta nugaišusi, pasiutlige sirgusi lapė“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.
Laukinių gyvūnų vakcinaciją pasienio su Baltarusija ruože šių metų rugsėjo 9 dieną pradėjo ir kaimyninė Latvija.
Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia žmonėms ir gyvūnams itin pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Norėdami apsisaugoti, gyventojai turėtų vengti tiesioginių kontaktų su benamiais ar laukiniais gyvūnais. Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo paskiepyti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukciją. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.
VMVT duomenimis, per 2018 m. dėl pasiutligės Lietuvoje ištirti 428 mėginiai, daugiausia lapių ir usūrinių šunų (atitinkamai 286 ir 69 gyvūnų). Taip pat ištirta 15 šunų ir 36 katės. Visų tyrimų rezultatai buvo geri, liga nenustatyta. Per 2019 m. 8 mėnesius ištirti 228 gyvūnų mėginiai (iš jų 10 kačių ir 15 šunų), pasiutligė taip pat nebuvo nustatyta.
