Šiuo metu prabėgusią vasarą dažnam primena tik prisiminimai ir išlikęs įdegis ant kūno. Nors prisiminimais raginama džiaugtis, apie įdegį to paties pasakyti negalima.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė ragino po vasaros apžiūrėti apgamus, esančius ant kūno, ir aptikus pakitimus – kreiptis į gydytojus.
Pavojingi UV spinduliai
Gydytoja J. Gibavičienė pasakojo, kad pastebi, jog žmonės vasaros metu ar per atostogas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti saulėje ir dailiai įdegti.
„Saulės ultravioletiniai spinduliai visada veikia mūsų odą, o taip pat ir apgamus. Gąsdinti žmonių nesinori ir nereikėtų įsibaiminti pavasarį grįžtant saulei, artėjant atostogų sezonui, rudens ar žiemos metu planuojant kelionę link pusiaujo.
Mes juk esame įpratę keliauti po įvairius kraštus, kur saulė ženkliai aktyvesnė. Tai suprantama – saulės mums norisi, jos spinduliai teikia mums malonumo, vitamino D mums trūksta, gyvename tokioje klimato juostoje, kur daugiau pilkų debesų“, – pastebėjimais dalijosi gydytoja.
Visgi, nors gydytoja akcentavo, kad tai – visiškai įprastas žmonių noras, tačiau ji taip pat perspėjo apie tai, kad saulė gali paveikti žmonių sveikatą.
Pasak jos, tikrai nevertėtų visos dienos praleisti saulėje. Ji taip pat ragino atkreipti dėmesį ir į tai, kokia yra UV spinduliuotė tą dieną ir nurodė, kad ji nurodoma orų prognozėje.
„Taip pat būtina naudoti apsauginius kūno kremus bei turėti akinius nuo saulės. Geriausia vidurdienio metu apskritai vengti būti tiesioginėje saulėje ir patartina rengtis lengvais, visą kūną dengiančias drabužiais“, – sakė ji.
„ABCDE“ patikros metodas
Pokalbio metu gydytoja otorinolaringologė įvardijo apgamus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pasak jos, tam galima panaudoti ABCDE metodą.
Pasak jos, „A“ raidė yra atsakinga už asimetriją. Tai reiškia, kad reiktų patikrinti tuos apgamus, kurių abi pusės yra skirtingos formos.
„B“ raidė yra atsakinga už apgamų kraštus. Gydytoja teigė, kad jeigu šie yra dantyti, rantuoti, netaisyklingi ar neryškūs – juos vertėtų patikrinti.
Tuo tarpu „C“ raidė yra atsakinga už apgamo spalvą. Pasak J. Gibavičienės, jeigu apgamai yra juodų, rudų atspalvių, nuodėgulio spalvos ar su baltais, pilkais, raudonais ar mėlynais ruoželiais – vertėtų pasitikrinti.
„ABCDE“ metode „D“ raidė atsako už apgamo diametrą. Gydytojos teigimu, jeigu apgamas yra didesnis nei 6 milimetrų, t. y., maždaug tokio dydžio, koks yra trintukas pieštuko gale, vertėtų į tai atsižvelgti.
Galiausiai, „E“ raidė reiškia evoliuciją. Vadinasi, jog jeigu apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda keičiasi arba apgamas ima augti sveikoje odoje – vertėtų pasitikrinti.
Taip pat gydytoja atskleidė, jog ne visos rudos dėmelės ant odos yra apgamai. Pasak jos, daugelis šviesią odą turinčių žmonių turi strazdanas – rusvos spalvos dėmeles, kurios įprastai yra matomos veide bei viršutinėje kūno dalyje.
„Dauguma odos darinių būna gerybiniai, tačiau, jei žmogus ilgai būna saulėje, mėgsta atostogauti šiltuose kraštuose, jei odoje stebimas didelis pigmentinių dėmių skaičius, jei oda yra labai šviesi, yra nemaža tikimybė, kad odoje gali atsirasti ir piktybinių pakitimų“, – perspėjo ji.
Apžiūros vykdymas
Gydytoja pokalbio metu rekomendavo įprasti visiems stebėti savo odą bei nepraleisti sunkiai matomų vietų. T. y., apžiūrėti savo pažastis, tarpupirščius.
J. Gibavičienė netgi siūlė parodyti artimiesiems savo nugarą tam, kad būtų galima išvysti visus apgamus. Pasak jos, į pastabas apie jį pakitimus reikia nenumoti ranka, reaguoti ir kreiptis į medikus.
„Savo apgamus patarčiau apžiūrėti patiems laikantis „bjauriojo ančiuko“ principo, t.y., pastebėti, atkreipti dėmesį į ypatingai išsiskiriantį apgamą.
Jį reiktų stebėti pačiam vis periodiškai apžiūrint ir stebint pakitimus arba nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, – sakė ji.
Kreipusis į gydytoją, vykdoma pakitusio apgamo apžiūra. Pasak gydytojas, tam yra naudojamas ne tik įprastas apžiūros metodas, bet ir svarbūs įrankiai.
Anot jos, patikros metu gydytojas gali pasitelkti specialią optiką ir įvairius dermatoskopus, kurie gali būti skaitmeniniai, filmuojantys darinį, fotografuojantys apgamą ir pan..
„Paprasčiausia yra apžiūra dermatoskopu. Juo apžiūrint odos darinį matomi ir gilesnės odos bei apgamo struktūros. Specialistas įvertina informaciją ir nusprendžia dėl tolesnės taktikos – stebėti ar šalinti“, – paaiškino J. Gibavičienė.
Apgamų grėsmės
Prakalbus apie tai, kas gresia tiems, kurie nesitikrina apgamų, gydytoja otorinolaringologė atskleidė, kad pasekmės gali būti liūdnos.
Moteris rekomendavo turintiems įgimtų apgamų skirti jiems dėmesio ir kas kelerius metus pasikonsultuoti dėl jų su gydytoju.
„Gerai, kad praėjo soliariumų mada ir mažai girdime apie juos. Regis, jau gražu ir blyški oda.
Blyškios odos žmonėms, ypač raudonplaukiams, norėčiau priminti, jog jų apgamai gali būti rausvos spalvos“, – pridėjo J. Gibavičienė.
Pavėlavus pasitikrinti apgamus ir neklausant specialistų patarimų galima pavėluotai nustatyti vieną iš piktybiškiausių odos navikų – melanomą.
Gydytoja paaiškino, kad tai – labai agresyvus navikas, kuris metastazuoja hematogeniniu arba limfogeniniu keliu ir šios ligos medikamentinis gydymas trunka labai ilgai.
„Diagnozavus pirminių stadijų ligą pacientai pasveiksta iki 90 proc.“, – dar vieną priežastį pasitikrinti apgamus pridėjo gydytoja.
