Apie tai, kad jau pražydo vėjalandės šilagelės, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Čepkelių valstybinio gamtinios rezervato specialistai.
Pamatę šį augalą – nelieskite
Šis augalas – be galo gražus, tačiau ir itin retas, saugomas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, Europos Sąjungos Buveinių direktyvą.
Primenama, kad pamačius šiuos augalus reikia grožėtis, galima fotografuoti, bet jokiu būdu nebandyti parsigabenti namo.
„Pražydo vėjalandės šilagėlės – vienos iš pirmųjų pavasario pranašų.
Primename, kad šie augalai saugomi, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat į Europos sąjungos Buveinių direktyvos II - ąjį priedą. Todėl jokiu būdu jų negalima nei skinti, nei išsikasus bandyti perkelti auginti darželiuose.
Bandymai vėjalandes šilagėles perkelti augti prie namų baigiasi nesėkme, ir tai yra svarbi šių retų augalų nykimo gamtoje priežastis.
Auginimui darželiuose specializuotose parduotuvėse ir medelynuose galima įsigyti paprastųjų šilagėlių sėklų, o augančias gamtoje tausokime ir tiesiog jomis grožėkimės.
Nuotrauka Jurgos Stoškutės“, – dalijosi Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas.
Ypatingas augalas
Kaip pernai skelbė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – tai šilų augalas, kurio sėklas išnešioja vėjas. Auga sausuose pušynuose, miško aikštelėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose, tai labiau pietryčių Lietuvos augalas, bet ir rytų Aukštaitijoje galime juo pasigrožėti. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.
Vėjalandės šilagėlės įdomūs augalai. Tik išlindę augalai atrodo kaip pūkų kamuoliukai, plaukeliais apaugęs visas stiebas ir žiedkotis – balandžio mėnesio naktys dar šaltos, tai augalas tais pūkučiais ir apsisaugo.
Žiedai išsiskleidžia dieną, kai šviečia saulė ir yra šilta, naktį jie užsiveria. Nors dažniausiai akį patraukia šilagėlių mėlynumas, pilnai išsiskleidus žiedui, matome ryškiai geltoną spalvą – tai žiedadulkės, kurios spalva ir kvapu vilioja vabzdžius.
Vėjalandė šilagėlė – įstabaus mėlynumo ir grožio augalas, todėl žmonės susigundo jų prisiskinti, o kai kurie net išsikasti. Nedarykite to! Šis augalas Lietuvoje retas, todėl įrašytas į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašus ir už bet kokį jo naikinimą gresia baudos.
Be to, iškasti ir kitoje vietoje pasodinti augalai – neprigyja, todėl iškasdami šilagėles, ne tik padarysite žalą gamtai, bet ir patys nepasidžiaugsite jais savo darželiuose.
Geriau pamatę šilagėles mėlynuojant pasigrožėkite jomis! Ir palikite augti ir žydėti, vilioti vabzdžius apdulkintojus, tada brandinti sėklas ir kitą pavasarį vėl džiuginti mus naujais vėjalandžių šilagėlių žiedais.
Gresia baudos
Atsakomybė už saugomų rūšių naudojimą pažeidžiant saugomų rūšių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimus reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnyje.
1 dalyje nurodoma, kad saugomų rūšių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas, naikinimas arba augalų, grybų rinkimas, paėmimas iš aplinkos, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks laikymas pažeidžiant teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo 250 iki 1500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų.
Minėtą nusižengimą padarius pakartotinai, asmenims baudos gresia nuo 500 iki 1800 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 2500 eurų.
3 dalyje numatoma, kad saugomų rūšių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas ar naikinimas, rinkimas ar paėmimas iš aplinkos valstybiniame rezervae, biosferos poligone ar „Natura 2000“ teritorijose pažeidžiant įstatymus užtraukia baudą asmenims nuo 600 iki 2000 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 900 iki 3500 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas atitinkamai užtraukia baudas nuo 1300 iki 2500 arba 1900 iki 3500 eurų.
5 dalyje numatyta, kad saugomų rūšių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 210 iki 600 eurų (pakartotinai – nuo 400 iki 900 eurų), juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 1000 eurų, pakartotinai – nuo 700 iki 2000 eurų.
7 dalyje nurodoma, kad saugomuų augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas valstybiniame rezervate, biosferos poligone ar „Natura 2000“ teritorijose užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1200 eurų, pakartotinai – nuo 800 iki 2000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 2000 eurų, pakartotinai – nuo 1200 iki 2800 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
