Nors Laura – Timuko globėja, bet ji išdidžiai save vadina jo mama, vyras – tėčiu, o jų du biologiniai sūnūs – broliu. Ir istorija, kaip berniukas pateko į šeimą, – neįprasta. Kai jam buvo vos du mėnesiai, šeima jį priėmė į laikiną globą, nes Laura – budinti globėja.
Moteris pasakoja, kad kurį laiką gyveno mintimi, kad atėjus metui Timuką išlydės pas nuostabią ir mylinčią šeimą, tačiau bėgo mėnesis po mėnesio, galiausiai sukapsėjo ir pusantrų metų, kai suprato – jie yra ta nuostabi ir mylinti šeima Timui.
Po gimimo organizme aptikta metadono
O pradėdama pasakoti Timuko istoriją, Laura atsidūsta – net nežinia, nuo ko pradėti. Jam dar tik dveji, bet jo istorija kelis ar net keliolika kartų ilgesnė nei jo bendraamžių.
„Timukas gimė labai mažo svorio, 34-35 nėštumo savaitę, kiek mums yra žinoma. Pagal viską jis – ankstukas. Jo svoris tebuvo 1,9 kg. Išrašuose mes, kaip čia gražiau pasakius... Išrašuose matome, kad yra paminėtas metadonas ir barbitūratai. Nesiplėsiu, bet vaikas į gyvenimą atsinešė tam tikrą kraitį“, – pasakoti sūnaus istoriją pradėjo pašnekovė.
Kai berniukui buvo maždaug du mėnesiai, jis pateko į šeimą. Svoris vis dar buvo labai mažas – vos 3,2 kg. Šeima nesuprato, kas jam, apgaubė jį meile ir rūpesčiu, bet net nenumanė, kas jų laukia toliau.
Pirmasis iššūkis buvo su gastroenterologų pagalba atitaikyti tinkantį pieno mišinį – berniukas daug viduriuodavo, atpylinėdavo. Klausydami gydytojų patarimų jie išbandė viską, bet vaiko atvejis kėlė klausimų net ir specialistams, buvo likusi paskutinė išeitis, kitu atveju būtų tekę griebtis vaistų.
Tąkart, rodos, įvyko stebuklas – pavyko rasti tinkamą mišinuką ir jau atrodė, kad visos problemos liko praeityje, tačiau likimas buvo paruošęs dar ne vieną smūgį.
„Kai Timukui buvo penki mėnesiai, jis susirgo sepsiu ir tai buvo žaibinė forma. Labai džiaugiuosi, kad mes, kaip tuo metu budintys globėjai, sureagavome greitai ir pamatę, kad kažkas yra negerai, nors vienintelis požymis buvo keistas pakitęs kvėpavimas, nieko nelaukę nuvažiavome į ligoninę.
Ten mums pasakė: „Kaip gerai, kad jūs atvykote, nes jam – sepsis“. Iš pradžių mums leisdavo būti skyriuje kartu, bet kai pamatė, kad būklė blogėja ir duodami vaistai neveikia, jį perkėlė į reanimaciją ir gydymą tęsė ten.
Tai buvo įtemptas, labai sunkus laikas. Kiti žmonės galvoja, kad globėjai nelieja ašarų dėl globojamų vaikų, bet jie labai klysta – išverkiau visus upelius“, – graudinasi Laura.
Timuką vėl perkėlus į skyrių, gydytojai pradėjo atlikti įvairius tyrimus – jam nustatytas hepatitas C. O kai atėjo diena palikti ligoninę ir keliauti namo, gyvenimas mestelėjo dar vieną iššūkį – berniukas visą dieną buvo suglebęs, be jėgų ir, kaip paaiškėjo, ligoninėje užsikrėtė norovirusu. Taip vizitas ligoninėje užsitęsė dar vieną savaitę, bet visas negandas įveikė – galiausiai sugrįžo namo.
Gyvenimas nežinioje
Jo sveikata globėjams ėmė kelti nerimą, tada prasidėjo kelionės pas įvairiausius specialistus: kardiologus, gastroenterologus, endokrinologus, dietologus, genetikus iš pradžių Klaipėdoje, o vėliau ir Kaune.
Jie ėjo iš kabineto į kabinetą, bet visur išgirsdavo tą patį: tyrimų atsakymai geri, nėra prie ko prikibti, eikite pas kitus specialistus. Laura atvira – tą girdėjo šimtus kartų, o atsakymų ieško iki šiol.
Atlikti įvairiausi tyrimai – genetikai tyrė, ar Timas neserga retomis genetinėmis ligomis, atlikta daugybė kitų tyrimų, turbūt visi, kuriuos tik įmanoma padaryti, ir visų jų atsakymai – neigiami. Laura sako, kad viena vertus tai nudžiugina, nes atmetamos sudėtingos ligos, kita vertus tai – sunku, nes tenka gyventi nežinioje.
Dabar šeima laukia, kol Timo svoris paaugs iki 10 kg, tada bus galima ištirti augimo hormonus – kaip jie išskiriami, ar jų netrūksta. Kiek laiko reikės laukti, kol Timas pasieks tokį svorį – nežinia, nes dabar jis sveria vos 6,6 kg.
„Mums reikia laukti, bet aš ne tas žmogus, kuris galėtų ramiai sėdėti ir laukti, todėl ėmėmės visko: eterinių aliejų, biorezonansinio ištyrimo.
Neseniai išsiuntėme į Ameriką plaukų sruogą, kad pažiūrėtų, ar nėra sunkiųjų metalų. Atsakymai atėjo gana prasti, gydytoja pareiškė, kad tokių prastų rezultatų dar nėra mačiusi net pas suaugusį žmogų. Kas labai išgąsdino – pas vaiką organizme rasta labai daug arseno.
Plaukas rodo seną kontaktą, mes tyrėme ir kraują, kad pažiūrėtume, ar šiai dienai yra arseno, ar ne – jo nėra, bet tai reiškia, kad kai jis buvo dar kūdikis, gal ir nėštumo metu, jis turėjo kažkokį kontaktą su arsenu ir gan didelį.
Aišku, gydytojai vieni tiki, kiti netiki tyrimais iš plaukų sruogų, bet mes ėmėmės visko, ką sugalvojome, ką radome. Ieškojome atsakymo. Sėdėti ir laukti negalime, nes matome mažą vaiką, kuris patiria labai daug iššūkių gyvenime“, – atvirauja Laura.
Didžiausias iššūkis – valgymas
Prabilusi apie kasdienybėje kylančius iššūkius, globėja atsidūsta – Timo kaulinis amžius atitinka metų laiko vaiko, kraujo tyrimai rodo, kad greičiausiai trūksta augimo hormono, tačiau tai reikės ištirti išsamiau.
Atliekant echoskopiją nerimą sukėlė ir dar viena detalė, kad nors vaikas nebuvo valgęs 12 valandų, jo skrandis buvo pilnas – tai reiškia, kad už to slypi priežastis, kodėl maistas nesuvirškinamas, bet ji neaiški.
„Iššūkių turime pakankamai daug. Nors atrodytų, kad kas čia tėra, tik mažas svoris, bet didžiausias iššūkis yra maitinimas, nes jis nieko nevalgo. Duodame jam baltyminius kokteilius, kurie leidžia bent jau išlaikyti esamą svorį.
Aš net nebesvajoju, kad jis priaugs svorio, aš džiaugiuosi, kad jis bent jau nekrenta, nes gruodžio mėnesį jis buvo numetęs 250 gramų, o mums tai – baisūs skaičiai, nes susigrąžinti tuos gramus trunka labai ilgai“, – kalbėjo pašnekovė.
Tėvai ieško įvairiausių technikų, ką padaryti, kad tik Timas valgytų – tarsi netyčia palieka maistą ant stalo, kurio jam negalima liesti, o juk uždraustas vaisius saldesnis, bet kiekvienas į burną įdėtas kąsnis yra aukso vertės.
„Dabar tęsiasi laikotarpis, nors ne taip aktyviai, kai vaikas atrodo nori ir prašo maisto, rodo, kad kažko nori konkrečiai, bet jam padavusi jis pakramto ir išspjauna, nes gal neskanu, gal kažkas negerai – mes nežinome. Nežinojimas kelia daug iššūkių ir emocijų“, – pridūrė Laura.
Iššūkiu tampa net rasti drabužėlių Timukui, juos dažniausiai tenka siūtis, nes tokių dydžių, kokių reikia, prekybos centre įsigyti negali – tokių paprasčiausiai nėra. Renkantis batus taip pat svarbiausi kriterijai ne modelis ar spalva, o tai, kad batai būtų lanksčiu padu ir lengvi, kad su jais galėtų pakelti kojas.
Timas labai svajojo ir apie paspiriamą mašinėlę, tačiau esančios prekybos centruose jam per didelės – kojelėmis nepasiekia žemės. Laura itin dėkinga įmonei „Trys drakonai“ – sakoma, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo, o juos ji vadina puse to reikiamo kaimo.
Bendradarbiaujant su įmone Timukui pasiuvami ne tik drabužiai ar pagaminta išsvajota mašinėlė, taip pat pagamintos priemonės, kad jis galėtų sportuoti ir palengvintų jam įprastus kasdienius vaikiškus dalykus: užsilipti ant kėdės ar užsiropšti ant palangės (tai – viena mėgstamiausių jo vietų namuose).
Berniuką nulydi praeivių žvilgsniai
Užvėrus namų duris, šeima susiduria su kitu netikėtumu – praeivių žvilgsniais ir replikomis. Ne vienas juos nulydi žvilgsniu, kiti net nesupranta, kad Timas – ne kūdikis, o jau dvimetis:
„Gauname visokių replikų: ir linksmų, ir nuostabos, kaip kad padedi vaiką ant žemės, jis vaikšto, o jeigu dar kokį žodį pasako, žmonės gali nualpti iš tos nuostabos, nes mato mažytį vaikutį, o jis vaikšto ir šneka, todėl kitiems būna šokas.
Būna ir piktų komentarų apie tai, kad, matyt, nemaitiname ar netinkamai maitiname, o gal patys vaiko maistą suvalgome.
Esame turėję ir kurioziškų situacijų – ateinu su 1,5 metų vaiku į parduotuvę, o prie manęs priėjusi moteris sako: „Mamyte, prilaikykit vaikučiui galvytę, kaip jūs čia dabar taip“. Ji tai pasakė labai mielai, bet esmė ne tame – žmonėms atrodo, kad ant rankų nešuosi kūdikėlį.“
Pašnekovė atvira – kartu su fiziniais iššūkiais atslenka ir psichologinė įtampa. Nors Timukas laksto, kiek jam tai pavyksta, kalba, bet tikrųjų iššūkių daugelis nemato, o ta nežinia, tyrimų ar jų atsakymų laukimas, vis pasireiškiantys neaiškūs simptomai – tarsi išbandymas, kiek gali atlaikyti žmogaus kūnas ir smegenys.
Vis tik Laura šypsosi ir džiaugiasi, kad Timas yra jų šeimos narys – be jo šeimą jau sunkiai ir įsivaizduotų. Kiekvienas mažas jo pasiekimas šeimai yra didelė pergalė, o kad jų būtų tik daugiau, šeima stengiasi visus poreikius patenkinti iš asmeninių lėšų, tačiau išlaidos – didžiulės.
„Jis turi gerti baltyminius kokteilius, vartoti įvairiausius vitaminus, gerąsias bakterijas, cinką, multivitaminus. Jų yra visa puokštė ir tinka ne visi.
Kitas dalykas, dabar labai domiuosi Vojta terapija, kuri, kiek domėjausi, padeda vaikams su kalbinėmis problemomis, nes Timukui yra nustatytas kalbos raiškos nepakankamumas, ir turėtų padėti vaikams, kurie mažai valgo, prastai auga svoris“, – pasakojo pašnekovė.
Kad galėtų užtikrinti visus Timo poreikius, šeima įkūrė jo labdaros ir paramos fondą „Timuko stiprybė augti“. Laura kviečia skirti fondui 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Gavėjo kodas: 307053542, Labdaros ir paramos fondas Timuko stiprybė augti.
Prisidėti prie fondo taip pat galite žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: Labdaros ir paramos fondas Timuko stiprybė augti; Bankas: SEB; Banko sąskaita: LT68 7044 0901 1338 2803; Įmonės kodas: 307053542
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
