O plotas, kuriame atliekami šie tyrimai, išties nemažas – net 4 tūkst. kvadratinių metrų. Apsilankius aikštėje, daugelyje aikštės vietų bei greta „baltosios gulbės“ matyti tranšėjos, užpiltos statybine skalda.
Čia archeologai jau pasidarbavo – nukloti įvairūs nauji inžineriniai tinklai.
Vyrai dirba išsijuosę
Šiuo metu tyrinėjamas plotas aikštės viduryje. Vienoje nemažoje, apie 150 centimetrų gylio duobėje smagiai nusiteikę kastuvais darbavosi trys vaikinai.
Susipažinau – Jonas, Evaldas ir Saulius, nors, kai reikia, čia jų būna ir dvigubai daugiau.
Duobės dugne, kur tuo metu kastuvais mosikavo vyrai, matėsi netvarkingai sudėliotų akmenų ruožas. Paklausus, kas tai, vyrai spėliojo, kad tai – greičiausiai kažkada čia buvusio grindinio liekanos.
„Tik laikui bėgant žemė tikriausiai juos iškilnojo ir dabar jie tokie nelygūs“, – spėliojo vaikinai.
Duobę, kurioje tuo metu jie darbavosi, iškasė per nepilnas dvi dienas. Paklausus, ar nesunku taip visą dieną darbuotis kastuvu, vaikinai pakratė galvas ir sutartinai nusišypsojo.
„Jau įpratę, nors jei atvirai, būna dienų, kai tenka išties sunkiai padirbėti, ypač kai „užsirauname“ ant kažkokių čia buvusių statybinių atliekų sluoksnio“.
Klausia, ar nerado aukso?
Bedirbant vyrams, neretai prie tvoros priėję kauniečiai smalsauja, kaip sekasi darbas, ir dažnas būtinai paklausia ar nerado … aukso lobio.
„Kažkodėl daugelis įsivaizduoja, kad archeologai ieško tik aukso, sidabro ar kitokių brangenybių lobio.
Tačiau kartais ir koks nors keramikinis archefaktas gali būti istorine reikšme svarbesnis už puodynę aukso monetų“, – šypsojosi archeologai.
Ištyrinėjo vaško lydymo krosnis
Netoli Rotušės segmentine tvora aptvertoje duobėje pamatau palinkusius ties kažkokio statinio pamatais du vyriškius.
Pasirodo, tai įmonės direktorius, archeologas Simonas Sprindys ir jo kolega Pavel Vutkin.
Paklausus, kokia buvo duobėje esančių mūro liekanų paskirtis, S. Sprindys paaiškino, kad tai dvi XV ir vėlesniojo amžiaus anksčiau čia buvusios vaško krosnys. O žinoma, kad jų čia buvo aštuonios.
„Jos kažkada jau buvo atkastos, tačiau tik paviršius. Dabar mes galime nuodugniai ištyrinėti daug daugiau, ir jų aukštį, storį, mūrijimo struktūrą…“ – pasakojo archeologai.
Paklausus, kodėl anksčiau jas atkasus jo kolegos jų neištyrinėjo, S. Sprindys nusišypsojo. „Nežinau, gal patingėjo…“.
Kasinėjimo metu randami ir smulkūs įvairių laikmečių archifaktai – įvairi keramika, šukės, gyvūnų kaulai, viena kita moneta… Jie dedami į plastikinius maišelius ir vėliau bus ištirti specialistų.
Vyksta kompleksinis darbas
Archeologai su miesto savivaldybe yra sudarę sutartį, kad tyrinėjimo darbai turi būti pabaigti iki 2026 metų pabaigos.
Skirtingai nuo ankstesnių darbų, Kauno senamiestyje čia pasirinkta „lankstesnė“ darbų forma – archeologiniai tyrimai atliekami beveik tuo pačiu metu su įvairiais požeminiais darbais.
„Mes ištyrinėjame reikiamą plotą ir jį atiduodame rangovams. Tai leidžia sutaupyti daugiau laiko viso objekto atnaujinimui“, – sakė S. Sprindys.
Autorius: Modestas Patašius
