Ada ir jos vyras turėjo didelį dviejų automobilių garažą. Tačiau laikas parodė, kad garažas nėra tik vieta automobiliams laikyti. „Garažas jau seniai buvo paverstas dirbtuvėmis, kur dirbdavau“, – sako Ada.
Atsiradus poreikiui darbo kambariui, jie nusprendė padalinti garažą į dvi dalis: viena dalis išlaikė pirminę garažo funkciją, o kita tapo Ados darbo kambariu-siuvykla.
„Visa tai prasidėjo nuo tada, kai mano pomėgis išaugo į didesnio masto veiklą. Laisvu laiku, auginant tris vaikus, nusprendžiau negrįžti į ankstesnį darbą, todėl prireikė darbo kambario“, – prisimena Ada.
Ada sieja savo ateitį su baldų restauravimu ir kūryba, todėl darbo kambarys tapo vieta, kurioje ji gali realizuoti savo idėjas. „Tiesą sakant, kai statėme namą, jau tada nujautėme, kad mums reikės tokios erdvės“, – teigia ji.
Iš anksto buvo įrengtas grindinis šildymas garaže, kas nėra tradicinis sprendimas, taip pat buvo atsisakyta siaurų klasikinių garažo langelių, vietoj jų įrengti dideli langai, kad garažą būtų galima naudoti ne tik automobiliams laikyti, bet ir kūrybiniams darbams.
Tvarumo idėja – pagrindinis darbo kambario principas
Ados darbo kambarys įrengtas laikantis tvarumo principų. Visi kambaryje esantys baldai arba atnaujinti, arba pagaminti jos pačios rankomis.
Pasak moters, tai yra savotiška pagarba jos seneliams. Vienas iš svarbiausių kambario akcentų yra senas krėslas, aptrauktas juodai baltu audiniu.
Šis krėslas priklausė jos seneliui ir ilgą laiką stovėjo prie koklinio pečiaus. Po senelio mirties krėslas buvo perkeltas į tėvų terasą, tačiau laikas jam nebuvo gailestingas: krėslas visiškai išsiklaipė, bet Ada nusprendė jį priglausti ir atnaujinti.
Restauruodama krėslą, Ada rado netgi širšių lizdą, kuris buvo labai didelis ir iš pradžių ją nemenkai išgąsdino. „Galvojau, kad jame gali būti gyvų širšių, tačiau jos jau buvo mirusios ir palaidotos krėsle“, – pasakoja Ada. Nors krėslas buvo stipriai pažeistas, Ada sugebėjo jį atnaujinti, ir dabar jis džiugina visus, kas jį pamato.
Senojo stalo atgaivinimas
Kitas svarbus baldas Ados darbo kambaryje – senelio stalas, rastas netikėtai kito senelio sodyboje. „Užlipę su tėčiu į palėpę pamatėme stalą, ant kurio tupėjo du balandžiai“, – šypteli Ada.
Nepaisant to, kad stalas buvo labai prastos būklės, noras dirbti prie to paties stalo, prie kurio dirbo ir jos senelis, paskatino Adą imtis šio darbo.
Ada mano, kad pavyko visai neblogai – stalas išliko autentiškas, nors kai kurias detales teko pakeisti. Drėgmė palėpėje sugadino stalčiaus dugnus, todėl Ada juos pakeitė fanera. Stalviršį, kuris taip pat turėjo drėgmės dėmių, ji uždengė parketu, likusiu nuo namo statybos.
Kėdės ir laikrodžio istorijos
Kėdė darbo kambaryje atsirado iš senų baldų, kurie buvo parduodami už simbolinę kainą. Kelionės metu į Vilnių, Ada su vyru sustojo Kaune ir paėmė kėdę, kurią greitai atnaujino. Be to, ji pridėjo siuvimo lentyną ir konsolinį stalčiuką. Šie baldai yra pagaminti iš senų baldų detalių, kurios buvo paruoštos išmetimui, tačiau pas Adą rado naują gyvenimą.
Paskutinis darbo kambario akcentas – laikrodis, kurį Ada rado tvarkydama sandėliuką. „Pamačiau, kad turime įvairių atraižų, kurios gražiai susidėliojo į naujus projektus“, – sako ji. Laikrodis tapo viso darbo vyšnia ant torto ir dabar puošia Ados darbo kambarį.
Kūrybiniai planai ateičiai
Nepaisant laiko stokos, Ada nenustoja kurti. „Laiko turiu nedaug, todėl viską dariau labai lėtai – tai užtruko apie pusmetį“, – dalijasi ji. Ada pabrėžia, kad kūrybiniai sprendimai užima daugiau laiko nei pats darbas, tačiau kai idėja jau yra suformuluota, darbas tampa paprastesnis.
Ateityje Ada planuoja dar keletą projektų. Šiuo metu ji baigia įrengti ir dekoruoti židinio zoną, o artimiausiu metu ketina gaminti kavos staliukus. „Ši idėja jau seniai subrendo, tačiau laukiu, kol mūsų dvimetis sūnus taps šiek tiek vyresnis ir nebesunaikins visko savo žaislais“, – šypsosi Ada.
Ada taip pat planuoja įrengti nedidelį butą Palangoje, kurį šeima įsigijo neseniai. Visas įrengimas bus atliekamas jų pačių rankomis. „Mano galvoje verda daug idėjų, tačiau, deja, laiko tam niekada neužtenka. Kaip būtų gerai, jei laiko galėtume nusipirkti parduotuvėje!“ – juokiasi Ada.
