Baisūs nagai.

Manau, kad tyčiotis iš žmogaus palaikų gal yra neverta. Suprantame visi, kad mirusiam asmeniu jo kūnas nebus niekada daugiau reikalingas. Kristus yra pasakęs, aš prikelsiu jus su negendančiu kūnu, tai reiškia, kad mums duos kitą kūną. Žmogaus sielai, kaip ir medžiu yra suteikiami lapai, taip ir sielai yra suteikiamas kūnas. Medis gali gyventi tiek sezonų, kiek jam skirta arba kol kažkas jį nužudys. Taip ir žmogaus siela gali turėti tiek rekarnacijų, kiek jei skirta arba kol ateis pasaulio pabaiga. Tad matome, kad kūnas yra mūsų sielai laikina buveinė, kad galėtų pabūti žemėje. Tačiau amžinam gyvenimui yra pažadėtas kitas nematerialus kūnas, kuris daugiau nei valgys, nei gers ir kuriam nebus kliūtys jokie materialiniai objektai. Tai parodė Kristus prisikeldamas ematerialiu kūnu. Juk jis nė gėrė, nė valgė, įėjo pro uždaras duris, matė tik išrinktieji. Tad supraskime, kad mes ištiesų galime daryti su mirusiu kūnu ką norime, tačiau pagarbos dėka ir padorumo dėka elkimės tinkamai ir nesityčiokime iš mirusio žmogaus palaikų. Nes niekas nenori, kad po mirties jo kūnas būtų valkiojamas gatvėmis, draskomas, mėtomos kūno dalys. Tokiu atveju geriau sudeginti ir pelenus išpilti ir taip baigti šio žmogaus paskutinį pėdsaką žemėje. Kaip ir Kristus pasakęs, kad iš dulkės esi ir dulke pavirsi. Esame iš žemės žemei ir vėl atiteksime. Mes mintame kitų palaikais, jie minta mūsų kūnais taip ir vyksta uždaras ciklas. Ir nesvajokime, kad su savo žemiškais kūnais pasiliksime amžiams. O ir sielų skaičius yra baiktinis, tad manau juk kiekvienas iš mūsų jau esame turėja per žmonijos egzistencijos laikotarpį ne po vieną kūną. Kaip Dievas mus pasiuntė į žemę laikinam gyvenimui už nuodėme, taip pasibaigus laikotarpiui ir vėl susigražins atgal. Mūsų buvimas žemėje tirai yra baigtinis procesas.