• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos gimus vilniečių sūnui Nojui, pasipylė daugybė diagnozių: abiejų kojų nejautrumas, klubų išnirimas, įgimta šlaivapėdystė ir ne vieną kartą šeimai teko išgirsti, kad Nojus niekada nevaikščios. Tačiau berniukas visiems įrodė, kad nėra nieko neįmanomo – po atliktos operacijos ir atkaklaus darbo su specialistais dėka šiandien jis jau žengia savarankiškai.

9

Vos gimus vilniečių sūnui Nojui, pasipylė daugybė diagnozių: abiejų kojų nejautrumas, klubų išnirimas, įgimta šlaivapėdystė ir ne vieną kartą šeimai teko išgirsti, kad Nojus niekada nevaikščios. Tačiau berniukas visiems įrodė, kad nėra nieko neįmanomo – po atliktos operacijos ir atkaklaus darbo su specialistais dėka šiandien jis jau žengia savarankiškai.

REKLAMA

Nojaus mama Rita Malinauskaitė netveria džiaugsmu ir dėkoja už visų, prisidėjusių prie šios svajonės išsipildymo, gerumą – neabejingų žmonių suaukoti pinigai padeda siekti tikslo, kad Nojus žengtų vis tvirčiau.

„Aš įsitikinau, kad žmonės nėra abejingi. Svetimi žmonės man rašė asmenines žinutes, mačiau, kiek žmonių ir po eurą, ir po penkis, ir po dešimt siuntė. Mums kiekvienas euras yra pagalba mums, pagalba Nojui ir niekada gyvenime nepasakyčiau, kad euras yra mažai.

Tai mums atneša labai daug – viską pasiekėme su visų pagalba. Negalime sakyti, kad tai tik mano ar mūsų su vyru pasiekimas, tai padarėme visi kartu. Visuomenės dėka mes užaugome iki to, ką turime šiandien“, – dėkingumo neslepia Rita.

REKLAMA
REKLAMA

Savarankiški žingsniai – džiaugsmingas pasiekimas

O pasiekti pavyko tai, apie ką anksčiau šeima galėjo tik svajoti – šiemet balandžio mėnesį Nojui Varšuvoje buvo atlikta sudėtinga, tačiau būtina operacija. Ir nors atsistatymas po jos nebuvo paprastas, reikėjo įdėti daug darbo, kad galėtų džiaugtis pirmais savarankiškais žingsniais, tai pasiekti pavyko.

REKLAMA

Dienos, kada gali atsipūsti ir kiek pailsėti, yra tik savaitgaliai – kiekvieną dieną Nojus keliauja į užsiėmimus su specialistais, kad stiprėtų raumenys, visas kūnas, o kad rezultatai dar labiau džiugintų, šeima kone kas pusantro mėnesio vyksta į reabilitaciją, dažniausiai – Lenkijoje, kur praleidžia po dvi savaites.

Nors tam, kad Nojus stiprėtų, reikia skirti daug laiko ir lėšų, sustoti šeima negali – jau dabar mato tokius rezultatus, kurių niekas nesitikėjo išvysti.

REKLAMA
REKLAMA

„Nojus ne tik pastovi, jau galime pasidžiaugti pirmaisiais vaiko savarankiškais žingsneliais. Vieną kartą, apie spalio pradžią, jis stovėdamas, atsisukęs į mane, nedrąsiai, bet porą žingsnelių žengė pats. Dabar jis dar drąsesnis ir visada nori eiti – net kai mums „nusėda baterija“, Nojus tik ima už rankos ir tempia į lauką, į parką. Ir mes einame, visur einame, kad tik jis vaikščiotų.

Tai rodo, kad reikia sportuoti, nenutraukti užsiėmimų, kad jis tvirčiau ir drąsiau eitų. Laikomas už rankos jis nueina pakankamai didelį atstumą, nenori net imti vaikštynės – visi tuo stebisi. Visi mato rezultatus, net kineziterapeutai nustemba. Kai lankėmės pas gydytojus, kuriai seniai mus matė, visi nustebo, klausė: „Nojus eina?“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

To vedami ir einame į priekį. Mes tikime vaiku, tikime specialistais ir eisime tik pirmyn, sieksime savo tikslų savarankiško vaikščiojimo link.“

Nenuleisti rankų ir tęsti pradėtus darbus motyvuoja ir paties Nojaus užsidegimas – jis be galo nori lakstyti su kitais vaikais, įlipti į balą ir joje pasitaškyti.

„Nojus nepasiduoda, toli gražu. Aš matau, kaip jis nori, visi tai mato. Jis labai motyvuotas eiti pats. Jis mato vaikus, kurie bėgioja, neįsivaizduojate, kaip jis į juos žiūri, bando atkartoti, kad jis nori bėgti. Būdamas tarp sveikų vaikų jis nori būti lygiai toks pats“, – kalbėjo Nojuko mama.

REKLAMA

Turi vieną svajonę

Dabar didžiausias noras ir siekiamybė, tikslas, dėl kurio deda visas pastangas – kad Nojus kuo tvirčiau žengtų savarankiškai ir į pirmą klasę žengtų pats, niekieno nepadedamas. Dabar sūnui 3,5 metų, tad mama sako – iki 7-erių teks dar daug ką nuveikti.

„Stipriam, tvirtam žingsniui mums dar reikia daug dirbti, bet negalime sustoti, nes matome, kad visas įdirbis, pastangos duoda vaisius“, – atviravo Rita.

REKLAMA

O tam, kad galėtų siekti šio tikslo, reikalinga neabejingų žmonių pagalba – šeima skaičiuoja, kad vien reabilitacijos Lenkijoje per metus atsieina apie 20 tūkst. eurų, o dar visai netrukus reikės pirkti naujus įtvarus Nojui, be kurių jis negali vaikščioti – šie kainuoja 6 tūkst. eurų, o valstybė apmoka tik apie 1 tūkst. eurų.

Kiek tik šeima gali, už viską moka iš savo santaupų, tačiau tokios didelės sumos – nelengva našta, kurią palengvinti gali padėti kiekvienas pervedant norimą sumą žemiau nurodytais rekvizitais:

Gavėjas: NOJAUS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS; Sąskaitos nr.: LT237300010175008497; Juridinio asmens kodas: 306179082

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų