Sprendžiant iš to, kad nuotraukose matosi vienos rūšies paukščių grupė bei remiantis ankstesnių metų patirtimi, galima įtarti, kad tai – tinkluose nuskendę paukščiai. Tai yra taip vadinama priegauda, rašoma Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.
Priegauda yra atsitiktinis netikslinių rūšių gaudymas žvejyboje. Tai yra viena didžiausių grėsmių, turinčių įtakos jūrinių paukščių populiacijoms visame pasaulyje.
Tačiau dėl pastaruoju laikotarpiu staigaus jūrinių paukščių mažėjimo Baltijos jūroje ir pasauliniu mastu, pakankamų duomenų, kad tai vyksta būtent tik dėl jų žuvimo tinkluose, nėra. Manoma, kad tai – tik vienas iš neigiamų veiksnių, kurių yra daugiau.
Pajūryje – kritę paukščiai
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų duomenimis skaičiuojama, kad 2015–2020 m. Lietuvos smulkiojoje priekrantės žūklėje kasmet buvo sugaunama nuo 1500 iki 3000 jūrinių paukščių.
Įdomu: ES mastu tinklai kasmet pražudo apie 200 000 nardančių sparnuočių, iš kurių apie 75 000 - vien Baltijos jūroje.
KU mokslininkų duomenimis Baltijos priekrantėje minėtu periodu du trečdalius visos priegaudos sudarė dvi rūšys: ledinė antis (Clangula hyemalis; 42,1 %) ir nuodėgulė (Melanitta fusca; 35,4 %).
Tam, kad būtų mažinama paukščių priegauda, egzistuoja tam tikra kompensacijų programa. Žvejai gali gauti kompensaciją už tai, kad jie nestatys paukščius gaudančių tinklų jų sankaupų metu.
Tačiau panašu, kad dalies žvejų kompensacijų dydis nemotyvuoja, nes jos yra mažesnės už pelną, kurį jie gautų pardavę stintą.
Būtent stintiniais-strimeliniais tinklais mažuose gyliuose sugaunama daugiausia paukščių. KU mokslininkai per penkis metus surinko nemažai duomenų, kurie rodo, kad žvejojant tik tamsiu paros metu bei pritaisant prie tinklų baidykles – aitvarus su plėšrūnų siluetais, galima sumažinti paukščių žuvimą tinkluose iki minimumo.
Tačiau, norint motyvuoti žvejus tinklus ištraukti auštant, o juos statyti po saulės laidos bei įsigyti minėtas baidykles, būtina keisti kompensacijų už paukščių priegaudos mažinimą tvarką ir sukurti tvarų motyvuojantį postūmį.
Žvejams verslininkams primename, kad žuvininkystės kontrolės specialistai tikrai netaiko baudų už priegaudą ir siūlome nebijoti į tinklus įsivėlusius paukščius registruoti žurnale, juos tinkamai utilizuoti arba perduoti mokslininkams mitybos tyrimams atlikti.
Verta atminti: paukščių priegaudos neregistravimas ir išmetimas į jūrą užtraukia administracinę atsakomybę. Tai prilygsta aplinkos teršimui, šiukšlinimui.
Taip pat primename, kad nelegalu yra žvejoti statomaisiais tinklais, jeigu jau pasiėmėte kompensaciją už nežvejojimą paukščių sankaupų periodu.
Verta žinoti, kad gaudyklėse randama paukščių nepalyginamai rečiau negu mažuose gyliuose statomuosiuose stintiniuose tinkluose. Tai – aplinkai daug draugiškesnis žvejybos būdas ir rekomenduojama teikti prioritetą būtent jam – žvejybai gaudyklėmis.
Šaltinis: Morkūnas, J., S. Oppel, M. Bružas, Y. Rouxel, R. Morkūnė, and D. Mitchell. 2022. Seabird bycatch in a Baltic coastal gillnet fishery is orders of magnitude larger than official reports. Avian Conservation and Ecology
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
