„Šalčio arba sniego ūsai – dar būna pavadinama ledo vilna, šalčio barzda, ledo plaukais ir panašiai. Tai yra reiškinys, kuris daugiausia fiksuojamas ties 45–55° šiaurės platumomis plačialapių arba mišriuose miškuose“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ „Meteo.lt“ puslapyje.
Šalčio ūsai lengvai subyra
Ši įdomi ledo forma susiformuoja lauke orui esant šiek tiek žemiau nei 0 laipsnių ir tvyrant rūkui (arba didelei drėgmei). Tokie „ūsai“ būna garbanoti, banguoti bei yra labai trapūs – prisilietus dažniausiai lengvai subyra.
Esant palankioms atmosferos sąlygoms, jie išlieka net iki keleto dienų, tačiau paprastai išsilaiko iki paros. Kiekvieno „ūso“ skersmuo siekia vos ~0,02 mm, o ilgis gali pasiekti net iki 20 cm.
Nuotrauka daryta Tauragės rajone, Batakių miške, 2023-11-19, 11 valandą, paskelbta „Orų entuziastų“ grupėje.
Sklaidžioji vaškaplutė – grybelio rūšis
Nors reiškinys dar 1918 m. buvo aprašytas vokiečių klimatologo–meteorologo Alfredo Wegener'io, tačiau tik 2015 metais Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai nustatė, kad būtent tam tikra grybelio rūšis, pavadinimu Exidiopsis effusa (Sklaidžioji vaškaplutė), suformuoja tokią įdomiai atrodančią ledo kristalų tekstūrą, rašoma socialinio tinklo „Facebook“ „Meteo.lt“ puslapyje.
