Alytaus rajone, netoli Santaikos užfiksuotu vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo AlytusPlius.lt.
Vaizdo įraše matyti, kad pievoje ne itin toli nuo kelio vaikšto tik vienas stumbras, stabteli laukuose ir toli nuo esamos vietos netraukia – sukiojasi čia pat.
„Išsiruošė į vakarinį pasivaikščiojimą“, – rašoma prie vakar pasidalinto vaizdo įrašo.
Stumbrus išvysta vis dažniau
Vis tik, žmonėms vis dažniau pavyksta Lietuvos gamtoje užfiksuoti stumbrus. Vieną jų vasaros pabaigoje pastebėjo Žuvinto biosferos rezervato specialistai.
Kitą stumbrą liepos pabaigoje pavyko užfiksuoti Prienų rajone, Kieliškio kaime. Apie tai pranešė naujienų portalas AlytusPlius.lt. Tąkart jį pastebėjo prie namų besiganančios karvės melžti susiruošusi Irma.
Jis prie moters namų prabuvo kone visą dieną: draugavo su karve, parupšnodavo žolės, iš stovinčių kibirų pagerdavo vandens.
„Gyvenu, galima sakyti, „ant rubežiaus“, tarp Alytaus ir Prienų rajono. Stumbrą užfiksavome ankstyvą praėjusio šeštadienio rytą. Ruošiausi eiti pamelžti karvės, o sūnus pasakė, kad prie jos atėjęs stumbras.
Galvoju, kaipgi man dabar reikės pamelžti – eiti bijau. Tačiau netrukus stumbras kažkur pasitraukė – gal kviečių lauke kur nors atsigulė, tad paskubomis nubėgau pamelžti karvę, vis per petį dairydamasi, ar raguotasis neateina“, – tąkart pasakojo Irma.
Neilgai trukus stumbras sugrįžo ir vėl. Moteris teigė, kad jis elgėsi ramiai, atrodė gerietis.
„Net su karve „pasibučiavo“. Matė, kad jį stebime, bet tai jam jokių problemų, matyt, nekėlė. Du maži šuniukai lojo, bandė nuvyti, bet stumbras į juos net nereagavo“, – juokėsi Irma.
Skaičiuoja stumbrų padarytą žalą
Vis tik, ne visiems užsukantys stumbrai kelia džiaugsmą, Kauno rajono ūkininkai skaičiuoja stumbrų padarytą žalą. Valdžia žada nuostolius kompensuoti, tačiau ilgalaikių sprendimų, ką daryti su šia problema, neranda.
Kokių priemonių reiktų imtis dėl stumbrų populiacijos buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ su aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkumi ir ūkininku iš Kauno rajono Nikolajumi Dubnikovu.
Paklausus aplinkos viceministro, kas vyksta su stumbrų populiacijos dydžiu, K. Šetkus pripažįsta, kad skaičius nėra didelis, o visa bėda per didelėse bandose.
„Lietuvoje su stumbrais gyvename virš 50 metų. Pats kiekis nėra didelis ir optimalus Lietuvai, tačiau reikia pripažinti, kad tam tikros bandos yra per gausios. Taip nutiko ir su šia“, – pripažįsta K. Šetkus.
Kauno rajono laukuose apsigyvenę stumbrai pridaro daugiau žalos nei naudos ūkininkams, tokiu būdu naikindami jų visą darbą. „Trypia visų metų darbo rezultatus“, – sakė kenčiantis ūkininkas N. Dubnikovas.
„Reikia pripažinti, kad tam tikros jų bandos yra per gausios. Turime imtis priemonių, kad ta banda sumažėtų, o idealiu atveju susiskaidytų į mažesnes“, – sakė aplinkos viceministras.
Šiuos migruojančius gyvūnus, anot K. Šetkaus, žadama atskirti dirbtinai rudenį. „Paimti 10 proc. bandos iš gamtos, tokiu būdu gyvūnai skaidosi dirbtinai ir patraukia iš Kauno rajono laukų į mišką. Tai padarysime rudenį.“
Stumbrai bus perkeliami
Anksčiau naujienų agentūra ELTA pranešė, kad Aplinkos ministerija patvirtino finansavimą stumbrų perkėlimo projektui iš Kauno rajono į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį Stėgalių gamtinį kompleksą. Šiam projektui suplanuota skirti 65 tūkst. eurų.
Skelbiama, kad Stumbrų apsaugos plane numatoma, jog Lietuvoje turi būti išlaikoma ne mažiau nei 180 individų populiacija, išsidėsčiusi įvairiose vietovėse.
„ (...) tai, kad esame penktoje vietoje Europoje pagal stumbrų skaičių, rodo mūsų sėkmę atkuriant šią rūšį. (...) Todėl perkeldami dalį stumbrų į Dzūkijos nacionalinį parką ne tik stabilizuosime bandos dydžio augimą, bet ir užtikrinsime gyventojų bei jų turto saugumą“, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Pažymėtina, kad atrinktoje naujoje teritorijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, plyti didesni miškų masyvai, upių slėniuose yra ūkiškai nenaudojamų ganyklų. Čia gyvūnai galės patenkinti ne tik biologinius poreikius, bet ir nekels grėsmės gyventojams ir žemės ūkio pasėliams.
