Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, užfiksuotu vaizdu buvo pasidalinta sekmadienį, tačiau jis nufilmuotas paskutiniąją kovo dieną.
Vaizdo įrašu su užfiksuota meška socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Gamtos reiškiniai“ pasidalinęs M. Kislovskij pridėjo ir paaiškinimą, kuriame nurodyta, kur laukinis gyvūnas buvo užfiksuotas.
„Vaizdo kameroje užfiksuota meška – įspūdingas gamtos akimirkos kadras, kurį man pavyko užfiksuoti Šalčininkų rajono miške! Galingas gyvūnas ramiai žingsniuoja miško tankmėje, atskleisdamas laukinės gamtos grožį ir paslaptingumą. Tai retas ir nepaprastas susidūrimas su laukine gamta“, – įraše rašė jis.
Lietuvoje užfiksuotas meškos jauniklis
Taip pat kovo pabaigoje įvyko dar vienas džiugus įvykis – Kupiškio rajone miškininkas Laimonas Kiaulėnas nufilmavo meškos jauniklį.
Lietuvoje pasirodančios meškos užfiksuojamos vis dažniau, o Kupiškio rajone Mirabelio miške miškininko sutiktas meškos jauniklis, specialistų manymu, yra ženklas, kad galime džiaugtis į šalies miškus sugrįžtančia rūšimi.
Anksčiau manyta, kad rudieji lokiai Lietuvoje negyvena ir tik atklysta iš kaimyninių šalių, vis tik užfiksuotą mažylį, tikėtina, atsivedė Lietuvoje gyvenanti patelė.
Ir nors vieniems tokia žinia sukėlė didelį džiaugsmą, kiti visgi baiminasi – ar vis dar bus saugu eiti į miškus?
Apie meškų populiaciją Lietuvoje, kam reikalingas pernai sukurtas meškų žemėlapis ir ką daryti, jei gyvenime tektų susidurti akis į akį su meška, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša.
Paklaustas apie Kupiškio rajone užfiksuotą meškos jauniklį, L. Daukša džiaugėsi tokia sėkme, mat kad pavyktų tai padaryti – retas atvejis, nes susidūrimai būna greiti ir dažniausiai žmogus nebūna pasiruošęs tai užfiksuoti.
Ir nors tai, kad meškos fiksuojamos Lietuvoje, eksperto nestebina, šis atvejis nufilmavus meškiuką – išskirtinis.
„Nėra naujiena, kad meškos fiksuojamos Lietuvoje. Iki tol tikrai buvo kasmet fiksuojama suaugėlių, tokie požymiai, kad ir pėdsakai grunte ar sniege, buvo aptinkami, ar pagal ekskrementus tas, kas išmano ir kas šiek tiek tyrinėja rudąsias meškas. Ir pagalbinės vaizdo priemonės be abejonės miškuose gelbsti. <...> Mes tokius duomenis kelis metus jau renkame ir matome, kad meškų apsilankymų vis tendencingai daugėja.
Bet vėlgi grįšiu prie to, kad suaugėliai tiek patelių, tiek patinų buvo iki tol fiksuojami, bet kad jauniklis yra užfiksuotas – tai yra vienas iš pirmųjų kartų ir čia yra puiki terpė mokslininkams toliau galbūt tyrinėti“, – laidoje kalbėjo L. Daukša.
Jauniklis gali būti iki metų amžiaus
Jis pridūrė, kad ekosistemai ne ką mažiau nei žolėdžiai kanopiniai gyvūnai yra stambieji mėsėdžiai – jau mažai ką šiomis dienomis stebina užfiksuoti vilkai ar lūšys.
Vis tik meškos – retesnės viešnios, nors istoriškai prieš 100 ir daugiau metų jos gyveno Lietuvoje ir buvo natūraliai aptinkamos. Tad užfiksavus jauniklį meškos tampa ne nauja, o sugrįžtančia rūšimi Lietuvoje.
LMŽD direktoriaus žiniomis, miškininkui pavyko užfiksuoti tik vieną individą, tačiau tikėtina, kad kažkur netoliese buvo ir mama – tai leidžia manyti žinojimas apie meškoms būdingą elgseną:
„Meškos poruojasi tiktai jau subrendusios, 3-4 ir jau vėlesnių metų, ir kada atsiveda jauniklį, sekančiais metais nesiporuoja, tai reiškia meškiukas visada gyvena kartu maždaug iki antrųjų metų, tada tiktai savarankiškai pradeda atsiskirti ir gyventi.“
Ir nors šalia nebuvo užfiksuota jauniklį atsivedusi patelė, ekspertas įsitikinęs – tokių didelių gyvūnų sunku nepastebėti ir gamta greitu metu turėtų pati atskleisti atsakymus, ar jauniklį atsivedė Lietuvoje gyvenanti patelė, o gal jauniklių – ne vienas, mat įprastai meškos dažniausiai atsiveda du individus, retesniais atvejais – tris ar keturis.
Paklaustas, ar žinoma, kokio amžiaus meškiukas buvo užfiksuotas Kupiškio rajone, L. Daukša teigė, kad galima tik svarstyti ir spėlioti, nes tiksliai įvertinti iš filmuotos medžiagos – sudėtinga.
„Jeigu taip pažiūrėjus, meška yra Eurazijos gyvūnas, kur būna iki 800 kilogramų. Tikrai Pabaltijo regione tokių didelių individų nėra, tai yra apie 130 iki 300 kilogramų individai, tad vertinti dydį ir juolab filmuotą tam tikru atstumu tikrai sudėtinga, bet vis tiek mes manome, kad tai yra jauniklis iki vienerių metų“, – kalbėjo laidos svečias.
Vis tik nors užfiksuotas meškos jauniklis – vienas pirmųjų tokių reiškinių Lietuvoje, suaugusios meškos šalyje fiksuojamos. Laidos svečias spėliojo, kad mažylis gali būti pernai metais Šimonių girioje fiksuotų patelės ir patino palikuonis.
Daugiausiai meškų į Lietuvą atklysta iš kaimyninių šalių
Kad informacija apie Lietuvoje aptinkamas meškas būtų vienoje vietoje, specialiai tam medžiotojai pernai sukūrė ir meškų žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie vietas, kur meškos užfiksuotos, su vaizdiniais įrodymais ir patikrinus informaciją.
Anot draugijos direktoriaus, žemėlapis buvo sukurtas dalintis duomenimis apie šalyje fiksuojamus individus, panašiai kaip yra fiksuojamos vilkų ir lūšių populiacijos, o surinkti duomenys galėtų tapti mokslininkams tiriamąja medžiaga.
Atsidarius meškų žemėlapį, stebimos aiškios tendencijos: meškos koncentruojasi Šiaurinėje ir Rytinėje Lietuvos dalyse, palei Baltarusijos ir Latvijos sienas. Priežastis paprasta – abi šalys turi dideles meškų populiacijas. Kiek jų yra Baltarusijoje, tikslūs duomenys neprieinami, tačiau Latvijos medžiotojų asociacija pateikia duomenis, kad kaimyninėje šalyje meškų populiacija siekia 100-150 tūkst. O dar šiauriau, Estijoje, priskaičiuojama iki tūkstančio meškų.
Lietuvoje situacija visiškai kitokia – medžiotojai daro prielaidą, kad neretai užfiksuojami tie patys individai, tad jų gali būti daugiausia iki dešimties, tačiau ir šie – užklystantys ar migruojantys. L. Daukšos manymu, Lietuvoje gali būti apie tris-keturis pastoviai gyvenančius ruduosius lokius.
Meškai atsivedus jauniklį, kyla viltis, kad šalyje gyvenantys individai galėtų slinktis į šalies gilumą ir populiacija plėstųsi, mat tinkamiausios vietos šių laukinių gyvūnų apsistojimui – gūdžios girios, tankūs miškai ar saugomos teritorijos, kurios Lietuvoje užima apie 18 proc. ploto.
„Meška – jautrus gyvūnas ir, vis dėlto, Biržų giria, Žalioji giria, Labanoro giria, Šimonių giria prie Kupiškio, kur dabar ir pastebėta visai netoli, tinka, bet žiūrint į kitą Lietuvos dalį – miškingumas didelis, 34 proc., tolygus, tad yra joms kur miškais, laukais atklysti.
Ir tokia kaip Karšuvos giria tikrai manau, kad tinka ten joms bent jau apsistoti kurį laiką“, – laidoje kalbėjo ekspertas.
Ką daryti akis į akį susidūrus su meška?
Laidos svečio teigimu, didžiausia tikimybė pamatyti ar užfiksuoti meškas – rujos metu, birželio-liepos, taip pat rugpjūčio mėnesiais, tad tai, kad Lietuvoje dar pavasarį užfiksuotos trys meškos (Kupiškio rajone, Anykščių rajone ir Šalčininkų rajone) – nedažnas atvejis.
Daugėjant fiksuojamų meškų Lietuvoje, kai kurie ima baimintis – ar išauga tikimybė, kad teks akis į akį susidurti su jomis ir ką tokiu atveju daryti? L. Daukša ramina – šalyje rudųjų lokių nėra daug, tad tikimybė su jais susidurti yra itin maža.
O jei taip ir nutiktų, svarbu žinoti, kad su visais laukiniais gyvūnais, kokie jie bebūtų, reikia elgtis atsargiai ir apdairiai, stebėti iš saugaus atstumo. Jei jis išlaikomas, gyvūnas pats nesiartins, priešingai – stengsis pasišalinti.
„Visa gamta bijo žmogaus kvapo bei garso. Turėkim atmintyje, kad laukinis gyvūnas jaučia per kelis šimtus metrų ir artesniu atstumu, kada žmogus yra ir jis tikrai pasišalins ir vengs.
Na, gali būti akistata. Kaip žinote, meškos miega žiemos miegu, jos miega pusiau budinčiu režimu, tad jeigu jūs būsite arti guolio ar kur, ji tikrai pabus ir pasišalins, aišku, pasišalindama gali ir jus išgąsdinti.
Ir jeigu būtent su jaunikliu yra mama, tai vis dėlto ji tikrai saugo, čia yra mamos instinktai, visos mamos tikrai gali tai pasakyti. Taip ir laukinėje faunoje – saugos savo jauniklį nuo visų grėsmių ir vengs kontakto“, – aiškino LMŽD direktorius.
Vis tik, jei atsitiktų taip, kad susidurtumėte su meška, šiukštu negalima daryti staigių judesių, svarbu įvertinti, ar atstumas yra saugus, atsitraukti saugiu atstumu ir pasišalinti. O kaip elgtis įvykus artimam kontaktui, galima dalintis tik šalių, kuriose meškų populiacijos gausios, patarimais – Lietuvoje tokie atvejai nefiksuoti.
„Jeigu kontaktas yra artimas, <...> jeigu yra grėsmė, reikia gultis ant kūno priekinės dalies, t. y. ant pilvo, užsidengti galvą, svarbiausius savo organus, jeigu tai būtų ataka, ir taip išvengti.
Jeigu dar kitų rekomendacijų pristatyti, tai iškelti rankas, kažkokį įspūdį didybės sudaryti, už patį individą kad žmogus atrodytų didesnis. Tai gali būti grybavimo krepšys, parankinė kažkokie priemonė, lazda ar miške kokia žievė medžio ar dar kažkas“, – rekomendacijomis dalijosi ekspertas.
Nuo meškos pabėgti sunkiai įmanoma
O ar vertėtų stengtis bėgti, papuolus į tokią situaciją? Kažin, ar tai – protingas sprendimas, mat meškos išvysto iki 50 km / val. greitį, be to, plėšrūnai turi instinktą bėgančius pulti, bet vėlgi – arba artimo kontakto, arba sudėtingos situacijos metu:
„Prie sudėtingų situacijų priskirtumėm ir jau mamos buvimą su jaunikliu, nes, kaip žinote, mama visada gins savo jauniklį. Jeigu atsidūrėte tarp meškos ir jauniklio, čia turite vertinti viską adekvačiai, tada tikrai reikėtų pasišalinimą kuo skubiau atlikti.“
Jis pažymi, kad pasaulyje per metus įvyksta apie 20 nelaimingų atvejų su meškomis ir daugiausia – Šiaurės Amerikoje, kur jų gyvena daugiausiai, tad lietuviams nerimauti nėra ko.
Laidoje pašnekovas taip pat ragino smalsuolius nesuplūsti į Mirabelio mišką bandant rasti jauniklį ar jį pamatyti, duoti gyvūnams ramybę. Nors lietuviams ir grybavimas, ir uogavimas, ir vis labiau populiarėjantis ragų ieškojimas – neatskiriama laisvalaikio dalis, svarbu nepamiršti saiko ir viską daryti tvariai ir tausojančiai, netrikdant vietinės faunos.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
