Vyriškis pats asmeniškai vyko įteikti nupirktas dovanas, kurios labiausiai pradžiugino vaikus.
„Daug kas manęs klausia, kas man iš to, kodėl tai darau, kokia nauda. Laimė daryti gera, švytinčios vaikų akys, žinojimas, kad galiu kažkam bent minimaliai padėti – štai tokia man ir nauda“, – pasakojo 31 metų J. Maževičius.
Pats matė vargo
Vyriškis teigia, kad sunkiau besiverčiančias šeimas atrado socialinių tinklų grupėse, pats buvo paskelbęs, kad gali padėti, padovanoti telefoną ar kompiuterį. Žinoma, atsiliepė labai daug žmonių. Taip kaipgi Justinui pavyko atsirinkti, ar besikreipiančiam iš tikrųjų reikalinga pagalba, o galbūt jis tiesiog gudrauja?
„Jeigu žmogui iš tikrųjų nuoširdžiai reikia pagalbos, jam tikrai niekada nerūpės, koks to telefono modelis, ar naujas tasai kompiuteris, žmogus tikrai „nestatys“ savo sąlygų, reikalavimų. Jis džiaugsis vien tuo, kad kažkas pagelbėjo ir suteikė tai, ko trūksta. Puikiai tai žinau, nes pats turėjau labai sunkią vaikystę, gyvenau nepritekliuje, būta ir patyčių, turbūt todėl šiuo metu man ir nėra sunku pajausti, ar kažkas iš tiesų susiduria su sunkumais, ar juos tik imituoja“, – kalbėjo vyriškis.
Pasak jo, kadangi vaikystėje jis pats matė daugiau juoda negu balta, tad natūraliai atsirado noras padėti, pradžiuginti vaikus, kurių gyvenimo sąlygos galbūt šią dieną taip pat nėra rožėmis klotos.
„Aišku, prieš dovanodamas paklausinėdavau tėvų, kas per bėdos, problemos, kokia šeimyninė padėtis. Gyvenime nutinka įvairių dalykų, nelaimių. Iš tikrųjų mes nė vienas nežinome, kada mums gali prireikti pagalbos. O kitas dalykas – tai gebėjimas nors ir maža dalimi suteikti laimės kitiems. Kai pats galiu sau daugiau leisti, tiesiog natūraliai norisi padėti ir kitiems. Remdamasis savo patirtimi, juos labiau atjaučiu ir suprantu“, – kalbėjo Justinas.
Nemažai šeimų, kurioms jis įteikė dovanas, gyvena Dzūkijoje, tačiau buvo ir tokių, pas kurias vyko į kitas apskritis. Justinas dovanų nuvežė ir „Keturkojo vilties“ beglobiams gyvūnams.
Šiuo metu J. Maževičius jau antrus metus gyvena Norvegijoje, tačiau kaip pats sako, savo šeimą jis nori kurti tik Alytuje, mat tam čia mato visas galimybes.
„Užsienis – tik laikina stotelė. Bet svetur savo nuolatinio gyvenimo neįsivaizduoju. Alytus man savas ir ketinu sugrįžti“, – teigė vyras.
Autorė: Raimonda Bernatavičienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
