Užfiksuotu kadru pasidalino ir „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Įraše pažymima, kad kadras sulaukė nemažai dėmesio grupėje „Orų entuziastai“. Čia taip pat bandyta įžvelgti, kokios rūšies debesys yra užfiksuoti:
„Per daug nesigilinant į visas detales, vaizdas primena cumulus mediocris (kamuoliniai vidutiniai), o kai kurie net ir cumulus castellanus debesis (kamuoliniai bokštiškieji)“, – rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ įraše socialiniame tinkle „Facebook“.
Debesų porūšis išsiskiria plokščiu pagrindu ir panašumu
Kas tai per debesys ir kaip jie susidaro, paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas. Specialisto teigimu, šie debesys iš tiesų yra kamuoliniai plokštieji ir lotyniškai vadinasi Cumulus humilis.
„Cumulus debesys dažniausiai formuojasi giedrame danguje vykstant konvekcijai. Apatinė debesies riba sutampa su kondensacijos, o viršutinė – su konvekcijos lygiu“, – aiškino jis.
Nuotraukoje matomi debesys atrodo itin žemai, o jų apačia – plokščia. D. Valiuko teigimu, debesų aukštis šiuo atveju yra susijęs su kondensacijos lygiu. Šis, kamuolinių plokščiųjų debesų porūšis išsiskiria pora dalykų:
„Cumulus humilis debesų porūšis išsiskiria vienodu plokščiu pagrindu, o atskiri debesys yra panašūs, t. y. daug panašių debesų.“
Specialistas pabrėžia, kad esant intensyviai konvekcijai, gali formuotis ir kitokios, aukštesnės debesų rūšys.
„Esant intensyviai konvekcijai, šių debesų viršūnės gali augti ir formuotis kitų, jau kur kas aukštesnių, debesų rūšys, pavyzdžiui, cumulus mediocris, congestus, cumolonimbus“, – kalbėjo LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas.
Gamtos stebuklą užfiksavo ir Biržų rajone
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Biržų rajone gyvenantis Aidas Survila pasidalijo kadru, kuriame užfiksuotas dar vienas gamtos stebuklas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika sako, kad peržvelgus meteorologinio radaro nuotrauką bei palydovinius vaizdus panašiausia, kad tai buvo pavienis (izoliuotas) cumulonimbus capillatus incus debesis, išvertus iš lotynų kalbos – kamuolinis lietaus plaukuotasis-priekališkasis debesis.
„Debesų atlaso teorija sako, kad Cumulonimbus debesų rūšis, pasižymi tuo, jog viršutinėje debesies dalyje susiformuoja plunksninių debesų pavidalo plaukų pluošto formos. Tai požymis, jog vyksta intensyvus debesies viršūnės apledėjimo procesas. Ši debesų rūšis visada formuojasi cumulonimbus debesies priekale.
Ypač galingos konvekcijos metu (kuri dažniausiai intensyviausia centrinėje debesies dalyje) oro srautai atsiremia į inversinį apatinės stratosferos sluoksnį ir pasklinda po juo. Taip debesies viršūnė įgauna priekalo formą. Pagal priekalo viršūnės padėtį galima nustatyti troposferos viršutinės ribos aukštį“, – pasakoja specialistas.
Taip pat G. Valaika priduria, kad ne visada užtenka vienos nuotraukos, kai norime tiksliai identifikuoti debesų rūšį, o tarp nuotraukų turėtų būti bent keliolikos minučių skirtumas. Tačiau specialistas patikina, kad šioje nuotraukoje matome būtent įvardytąjį debesį.
