Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja-gydytoja kardiologė profesorė Sigita Glaveckaite papasakojo apie arterinę hipertenziją, simptomus bei kaip teisingai matuoti spaudimą.
Simptomai
Padidinto kraujo spaudimo liga yra labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga. Pagal statistiką, amžiaus grupėje nuo 30–79 metų žmonių pasaulyje, arterine hipertenzija serga beveik 1,3 mlrd. asmenų.
2013 metais mokslininkai tyrimo metu pastebėjo, jog tik pusė šioje amžiaus grupėje esančių žmonių žino, jog jų kraujospūdis yra padidintas ir pusė iš žinančių šią ligą gydosi ir tik 13 proc. besigydančių asmenų pasiekia normalų kraujo spaudimą.
Nors arterinė hipertenzija ir yra tylioji žudikė, nes dauguma žmonių simptomų nejaučia, tačiau vis tik dalis pacientų juos jaučia.
Arterinės hipertenzijos simptomai:
- Galvos skausmas pakaušyje arba viršugalvyje;
- Sunkumas mąstyti;
- Nuovargis;
- Diskomfortas krūtinėje;
- Greitas širdies plakimas;
- Nemiga;
- Kraujavimas iš nosies.
„Nors pacientai kartais ir nežino, kad jų kraujospūdis yra padidintas, tačiau savo blogą darbą jis tuo tarpu daro. Žmogui kyla infarkto, insulto, širdies nepakankamumo rizika. Yra nustatyta, kad jei sistolinis kraujospūdis padidėja per 20mm gyvsidabrio stulpelio ar jei diastolinis padidėja per 10 mm – rizika mirti nuo insulto ar infarkto padvigubėja. Tai yra didelė problema“, – tikina gydytoja.
Priežastys
Taigi, kokie veiksniai lemia padidėjusį kraujospūdį? S. Glaveckaitė pabrėžia, jog kalbėdami apie priežastis pirmiausia turime atskirti pirminę ir antrinę arterinę hipertenziją. Pirmine serga virš 90 proc. visų sergančiųjų arterine hipertenzija.
Šiai ligai vienos priežasties nėra, yra visas kompleksas priežasčių: genetika, aplinkos veiksniai, amžiniai pokyčiai. Viena iš priežasčių yra genetinė – jei sirgo mama, tėtis: galimai sirgsime ir mes. Taip pat gali lemti padidėjęs kraujagyslių tonusas, o kraujospūdis vėliau pats palaiko save aukštu.
Sistolinis ir diastolinis spaudimai
Matuojant kraujo spaudimą yra du rodmenys – sistolinis ir diastolinis. Jie abu yra labai svarbūs. Abiejų spaudimų padidėjimas didina infarkto bei insulto riziką.
„Sistolinis spaudimas yra tada, kai susitraukdama širdis įstumia kraują į aortą ir kitas arterijas, jis visada yra aukštesnis. Diastolinis lieka arterijose tarp susitraukimų ir yra mažesnis.
Tačiau diastolinio spaudimo taip pat reikia, nes kraujagyslės yra maitinamos diatolės metu. Taip pat spaudimas yra skirstomas į 3 laipsnius:
- Pirmas laipsnis: kai sistolinis spaudimas siekia 140–150, o distolinis 90–99;
- Antras laipsnis: kai sistolinis spaudimas siekia 160–179, o distolinis 100–109;
- Trečias laipsnis: kai sistolinis spaudimas siekia 180 ir daugiau, o distolinis 110 ir daugiau“, – paaiškino profesorė.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Pasak gydytojos, kraujo spaudimo matavimo aparato manžetė turi būti parinkta pagal žasto apimtį. Jei manžetė per maža – išmatuosime per didelį kraujo spaudimą, jei ji per didelė – bus atvirkščiai.
Profesorė ragina nenaudoti kraujo spaudimo matuoklių, kurie yra dedami ant riešo, nebent tuo atveju, kai žasto apimtis yra per didelė. Matuojant kraujo spaudimą namuose, reikia jį matuoti 3–7 dienas ir užrašyti vidurkį.
Prieš matavimą ramiai pasėdėti keletą minučių. Prieš matuojant spaudimą nerūkyti, nesportuoti, nevalgyti, matuoti komfortiškoje aplinkoje, atsipalaiduoti, nesukryžiuoti kojų, nugarą atremti į kėdės atlošą. Matuoti ant darbinės rankos – dešiniarankėms dešinę, o kairiarankiams kairę.
„Baltojo chalato“ hipertenzija
Egzistuoja šnekamojoje kalboje vadinama „Baltojo chalato“ hipertenzija – tai kai apsilankius pas gydytoją kraujospūdis būna aukštas, tačiau matuojant jį namų sąlygomis jis būna normalus. 30–40 proc. žmonių turi šią hipertenziją. Dažniausiai vyresnio amžiaus moterys.
„Kai kurie žmonės ateina pas gydytojus naktį prastai išsimiegoję, nes jaudinasi dėl vizito ar tyrimų atsakymų, todėl tokių atvejų gydyti neskubame. Prašome, kad pacientai savo kraujo spaudimą sektų namuose ir kito vizito metu ateitų su rezultatais, o tuomet jau gali būti skiriamas gydymas.
Tačiau labiau pavojinga yra slaptoji hipertenzija, kuomet apsilankius pas gydytoją kraujo spaudimas būna normalus, tačiau matuojant jį namie – aukštas. Ši liga nustatoma 15 proc. žmonių. Dažniausiai jaunesniems vyrams, fiziškai aktyviems, rūkantiems, vartojantiems alkoholį, patiriantiems stresą darbe“, – aiškina S. Glaveckaitė.
Gydytoja teigia, jog kraujospūdis negali būti vienodas paros bėgyje. Dieną jis svyruoja labiau, o naktį mažiau. Viena dažniausių kraujo spaudimo svyravimo priežasčių yra vaistų rėžimo nesilaikymas.
O pavojingiausia yra hipertenzinė krizė, kuri yra susijusi su organų pažaida. Tokiu atveju žmogus jaučia ir simptomus:
- Ūmų ir intensyvų skausmą krūtinėje;
- Dusulį;
- Pakitusią veido simetriją;
- Silpsta kojos, rankos;
- Pakinta kalba;
- Gali būti dalinis apakimas;
- Mieguistumas;
- Traukuliai;
- Sąmonės praradimas.
Tokiu atveju jau reikia kviesti greitąją pagalbą – tai yra neatidėliotina būklė. Tačiau, kai žmogui yra aukštas kraujo spaudimas, bet nėra minėtų simptomų – galima pabandyti nusiraminti, išgerti ramunėlių arbatos, pagalvoti, ar žmogus tikrai vartoja visus išrašytus vaistus.
