Nesilaikant esminių higienos taisyklių, burnos ertmėje ima daugintis patogeninės bakterijos, kurios per kraują gali nukeliauti po visą organizmą ir sukelti infekcijas kitose kūno vietose, o ne tik burnos ertmėje. Žinoma, burnos higiena taip pat svarbi norint išsaugoti gražią šypseną. Tinkamai neprižiūrint burnos ertmės, ant dantų užsilikę maisto likučiai rūgština burnos aplinką, o tai paveikia dantų emalį. Tokiu atveju dantys gali pradėti dažniau gesti, keisti spalvą, pagelsti. Šalia to gresia ir dantų akmenų – nenuvalytų ir sukietėjusių maisto likučių – atsiradimas, o juos pašalinti galima tik profesionalios burnos higienos procedūros metu.
„Vis dėlto, specialistų kabinete apsilankantys pacientai, nors ir valosi dantis du kartus per dieną, dažnai tai daro netinkamai, nesinaudoja tarpdančių priežiūros priemonėmis, pamiršta profilaktines odontologų konsultacijas. Vėliau, kai į specialistus kreipiamasi jau dėl jaučiamo skausmo, pūlinių atsiradimo, žaizdelių ar kitų negalavimų, gydymui tenka skirti ne tik daug daugiau laiko, bet ir lėšų. Kuo anksčiau pastebėsime atsiradusias problemas, tuo greičiau galėsime užkirsti kelią jų paūmėjimui“, – sako burnos higienistė V. Sokaitė.
Ji pabrėžia, kad tvarkinga šypsena teigiamai veikia ir mūsų emocinę savijautą: turėdami gražius dantis labiau pasitikime savimi, nebijome bendrauti akis į akį, dažniau šypsomės. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai: net 61 proc. žmonių pripažįsta, kad graži šypsena paskatina juos bendrauti su kitu asmenimi.
Dantų valymo rutina
Burnos higienistė atskleidžia, kad visuomenėje vis dar vyrauja mitas, jog maisto likučius iš tarpdančių išvalo tik dantų šepetėlis, o tarpdančių siūlą užtenka naudoti 1–2 kartus per savaitę. Iš tiesų, tai daryti patartina prieš kiekvieną dantų valymą, geriausia – vaškuotu plonu dantų siūlu. Pastarąjį labai svarbu išsirinkti pagal individualius poreikius. Pavyzdžiui, jei tarpdančiai yra platesni, geriau rinktis storesnį dantų siūlą arba tarpdančių šepetėlį. Dantų valymo metu pasta patenka į jau išvalytus tarpdančius, o joje esantis fluoras stiprina dantis ir neleidžia bakterijoms suardyti danties paviršiaus.
„Šiuo metu labai daug žmonių naudoja burnos irigatorius, kurių veikimo principas yra valymas pulsuojančia vandens srove. Tai – išties naudingas prietaisas, tačiau tarpdančių siūlo jis neatstoja. Irigatorius gali būti naudojamas kaip papildoma burnos higienos priemonė, naudinga nešiojantiems breketus, turintiems implantų ar protezų“, – pasakoja „Antėja“ burnos higienistė V. Sokaitė.
Tik tada, kai tarpdančiuose nebelieka maisto likučių, į rankas galima paimti dantų šepetėlį ir pastą. Apnašos turėtų būti šalinamos šluojamaisiais arba sukamaisiais judesiais, o visas valymosi šepetėliu procesas – trukti apie 2–3 minutes. Valant sukamaisiais judesiais, šepetėlio šereliai turi būti dedami vertikaliai, kiekvienai dantų porai skiriant maždaug 10 judesių. Valant šluojamaisiais judesiais, dantų šepetėlį reikėtų pakreipti 45 laipsnių kampu.
Pradėti valyti patariama nuo dantenų, braukiant šepetėliu kramtomojo paviršiaus link. Svarbu nepamiršti išvalyti ir kramtomuosius dantų paviršius, šepetėlį pakreipiant šereliais vertikaliai. Higienistė pabrėžia, kad valantis nereikėtų šepetėlio smarkiai spausti – taip galima pažeisti dantenas ar emalį. Tiems, kas turi pasisukusius dantis, protinius dantis, V. Sokaitė pataria naudoti vieno danties šepetėlį – jis padės išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas.
„Jei dantenos kraujuoja, išburksta, o valant dantis jaučiamas skausmas, kai kurie žmonės galvoja, kad tose vietose dantų šepetėliu geriau neliesti. Vis dėlto tokias vietas kaip tik svarbu kruopščiai išvalyti, kad apnašos nebedirgintų dantenų ir jos galėtų greičiau sugyti.
Dantis valyti privalome bent 2 kartus per dieną, atkreipiant dėmesį, kad ryte po valgio reikėtų luktelėti bent 20 minučių ir tik tada užsiimti dantų priežiūra. Per šį laiką burnoje nusistovi rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Jei valysime dantis anksčiau, galime pažeisti emalį, kadangi maisto rūgštys jį suminkština. Pavalgius ar užkandžiavus dienos metu, patariama burną išsiskalauti vandeniu“, – rekomenduoja V. Sokaitė.
Profilaktikos reikšmė – akivaizdi
Burnos higienistė įvardija, kad norint sumažinti dantų ir burnos ligų, tokių kaip kariesas, ėduonis, dantenų uždegimas ar gleivinės pažeidimas, atsiradimo riziką, labai svarbu ne tik tinkamai valyti dantis, bet pasirinkti ir tinkamą mitybą. Trys svarbiausi aspektai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti yra bendras valgomo maisto kiekis, valgymo dažnumas ir pats maisto pobūdis.
„Tinkamai subalansavus dienos valgiaraštį, sumažinus užkandžiavimų skaičių ir sąžiningai valantis dantis, bakterijos negalės ilgai išgyventi burnoje, o jų sukeliamos rūgštys neskatins ėduonies išsivystymo. Tačiau greitas gyvenimo tempas, žalingi įpročiai daugeliui apsunkina tokio plano laikymąsi.
Vis dėlto rekomenduoju bent jau sumažinti suvartojamą cukraus, gazuotų gėrimų kiekį, nepersistengti su itin rūgščiu ar aštriu maistu, gerti daug vandens. Nelaukime, kol pradės varginti skausmas, kraujuojančios dantenos ar plika akimi pamatysime susikaupusius akmenis. Geriau kartą per pusmetį užsukime pas specialistą pasirūpinti profesionalia dantų higiena“, – pataria specialistė.
