Žinių apie senovės lietuvių meilės ypatumus mažai išlikę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie nemylėjo ar mažai mylėjo. Ko vertas vien šis faktas: 1205 metais viename kaime, pasak Henriko Latvio, 50 moterų, sužinojusių, kad jų vyrai žuvo mūšyje, pasikorė, nes tikėjo kitame gyvenime vėl gyventi kartu su savo vyrais.
Aišku, kad korėsi jos ne vien tik iš begalinės meilės savo vyrams - buvo ekonominės, socialinės priežastys. Tačiau jausmų juk irgi negalime atmesti.
Tiesa, iš turimų žinių galime spręsti, kad ne tik moterys buvo pametusios galvas dėl vyrų. Ir lietuviai dėl moterų žengdavo beprotiškus žingsnius. Pirmasis iš žinomų lietuvių tokį beprotišką žingsnį žengė Mindaugas. Kai mirė jo žmona Morta, jos apraudoti atvyko sesuo (vardas nežinomas), kuri buvo Daumanto žmona. Tikriausiai Mindaugui ji patiko, nes jis ją jėga pasiliko ir vedė. Taip Daumantas neteko savo žmonos. Kiek galima spręsti iš istorinių šaltinių - jis buvo ištikimas Mindaugo padėjėjas, neišdavęs jo net sunkiausiais momentais. Kai 1251 metais Mindaugas slėpėsi legendinėje Vorutos pilyje, Daumantas tuo metu įnirtingame mūšyje kovėsi su vokiečiais. Tad toks jo valdovo poelgis turėjo giliai įžeisti.
Todėl jis laukė progos, kad galėtų atkeršyti. Ir ta proga pasitaikė.1263 metais Mindaugas, norėdamas sutrukdyti Voluinės valdovo sūnaus vedybas, pasiuntė kariuomenę. Šiame žygyje dalyvavo ir Daumantas. Kiek pažygiavus jis apsimetė sergąs ir grįžo. Grįžo, kad nužudytų Mindaugą ir jo sūnus - Ruklį ir Rupeikį.
Padarinius žinome: Lietuva vėl tapo pagoniška, o tai lėmė ilgus Ordino puldinėjimus ir mūsų atsilikimą nuo Vakarų Europos. Jei ne šis Mindaugo beatodairiškas poelgis, galbūt Lietuva būtų išlikusi krikščioniška karalystė, o tuomet nebūtų reikėję unijos su Lenkija. Tad galbūt dabar Lietuvos teritorija būtų kokius dešimt kartų didesnė. Štai kertinis moterų vaidmuo Lietuvos istorijoje.
Mindaugas nebuvo vienintelis aistringas moterų mylėtojas tarp Lietuvos valdovų. Ne mažiau aistringas buvo Vytautas Didysis. Janas Dlugoszas rašo, kad šis didis karvedys dažnai žygyje palikdavo vieną savo kariuomenę ir sukardavo ilgą kelią, kad galėtų pasimatyti su moterimi. Beje, ir Vytauto gyvenime lemtingais momentais svarbų vaidmenį suvaidindavo moterys.
Būdamas pusbrolio Jogailos nelaisvėje Gardino pilyje jis pabėgo tik todėl, kad jam atnešanti maistą tarnaitė atidavė savo drabužius. Vargu ar tarnaitė tuomet galėjo tą daryti iš pagarbos (ypač žinant, kas jos galėjo laukti, jei viskas išaiškėtų). Tad vargu ar čia buvo apsieita be meilės. Juk istoriniai šaltiniai mums liudija, kad Vytautas buvo aistringas moterų gerbėjas - tokiam tikriausiai buvo nesunku apsukti tarnaitei galvą.
Beje, prisiminkime Vytauto tėvo Kęstučio poelgius - pasak legendos, jis pagrobė vaidilutę Birutę. Istorikai ginčijasi, ar iš tiesų Birutė buvo įžadus davusi vaidilutė, ar tik kilmingojo duktė. Tačiau vien tai, kad Kęstučiui reikėjo kažką grobti, rodo, jog meilė Lietuvos didžiavyrių gyvenime užėmė svarbią vietą.
Jie ne tik galvas vienas kitam kapojo, bet ir mylėjo.
