Užuovėja tokiems vaikams tampa vaikų dienos centrai: juose vaikai saugūs, čia jie ruošia namų darbus, bendrauja su bendraamžiais, gali dalyvauti įvairiose veiklose, o prireikus sulaukia socialinių darbuotojų, psichologų ir kitų specialistų pagalbos.
Vaikai nelieka namuose vieni
Du mokyklinio amžiaus vaikus viena auginanti pasvalietė Rasa V. sako, kad galimybė pasirūpinti vaikų užimtumu nemokamai jai labai svarbi. „Negalėčiau leisti jų į mokamus būrelius, nes visas išlaidas kruopščiai skaičiuojame. Kadangi gyvename sodyboje, kuri yra gana atokus vienkiemis, dirbdama jaučiuosi ramiau žinodama, kad po pamokų mano vaikai „nešlifuoja“ gatvių, o turi kur nueiti paruošti namų darbus ar padūkti su bendraamžiais. Centre, kurį jie lanko, dirba vos viena darbuotoja, bet ji puikiai susitvarko, vaikai ją laiko labiau drauge, nei socialine darbuotoja“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, labai gerai, kad kol pati būna darbe, vaikai gali saugiai leisti laiką dienos centre. „Juos iš dienos centro pasiimu baigusi darbą ir tada automobiliu visi grįžtame namo. Kartais jie bando mane įtikinti, kad jau dideli ir gali patys grįžti namo, bet juk negaliu išleisti jų kulniuoti pėsčiomis kelių kilometrų. Be to, negalėčiau būti tikra, kad būdami namuose vieni ko nors neprisigalvos“, – mintimis dalijosi moteris.
Rasa V. sako, kad jos vaikams išskirtinių paslaugų dienos centre nebuvo prireikę, bet kitoms šeimoms tokie centrai suteikia labai reikalingos pagalbos: „Mano sūnus centre turiningai praleidžia laiką, bet žinau dvi šeimas, kurios tarpininkaujant centro specialistams gavo labai reikalingas konsultacijas dėl vaikų elgesio sutrikimų. Be to, nepasiturinčių ir kitokių problemų turinčių šeimų vaikai tokiuose centruose gali ir užkąsti.“
Pašnekovė neabejoja, kad tokie centrai bendruomenėms būtini ir dėl dar vienos priežasties: „Mane kaip mamą visuomet jaudina istorijos apie patyčias ir labai skaudžias jų pasekmes, apie tėvų apleistus, mokykloje nepritampančius vaikus. Darbuotojas, kuris kasdien mato tą patį vaiką dienos centre ir su juo bendrauja, tikrai pastebės, kad jis liūdnas ar jam kas nutiko. Juk kartais reikia paprasčiausiai paklausti „kaip sekasi?“, kad kuo nors nusivylęs ar nuskriaustas mažas žmogus pasijustų geriau“.
Pasvalys išsprendė vaikų užimtumo problemą
Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys sako, kad šis regionas, kuriame veikia dvylika vaikų dienos centrų, yra išskirtinis: „Mūsų rajone veikiantys vaikų dienos centrai nėra tokie, kaip kituose rajonuose. Pradėjus vykdyti mokyklų tinklo optimizaciją, būtent šių ugdymo įstaigų patalpose įsikūrė daugiafunkciniai centrai, kurių veikla apima ir dienos centrų paslaugas vaikams. Daugelyje rajonų mokyklų uždarymas buvo gana problemiškas procesas, nes nepaisant to, kad kaimiškose vietovėse vaikų mažėja, jų užimtumo problema niekur nedingsta, o Pasvalys pasinaudojo esama infrastruktūra šiai problemai spręsti“.
G.Vilys pasakoja, kad vaikai iš kaimiškų vietovių mokytis dabar vyksta į didesnėse gyvenvietėse ir miesteliuose veikiančias mokyklas, o po pamokų grįžta į savo gyvenamąsias vietoves ir įvairia veikla užsiima čia įkurtuose dienos centruose.
Paprašytas išsamiau papasakoti apie dienos centrų siūlomas paslaugas, Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas vardija centruose vykdomas įvairias edukacines veiklas, pažintinius užsiėmimus bei priduria, kad prireikus centro darbuotojai padeda paruošti ir namų darbus. „Centruose dirba specialistai, kurie teikia įvairias konsultacijas, padeda jaunesnių klasių mokiniams ruošti pamokas, juos pagloboja. Stengiamės, kad dienos centrai atliktų vaikų socialinės priežiūros paslaugas, kol tėvai sugrįžta iš darbo. Dienos centruose vaikai kasdien gali praleisti iki penkių valandų. Tai didelė pagalba tėvams, kadangi jiems nereikia rūpintis, ką daryti, kad vaikai nebūtų namuose vieni“, – aiškina jis ir priduria, kad dienos centrai labiausiai reikalingi vaikams iki 14-16 metų.
Dienos centruose buriasi bendruomenės
Anot G. Vilio, labai dažnai vaikų dienos centrai įsikuria šalia provincijos vaikų darželių, bibliotekų ar kitų bendruomenei svarbių įstaigų. „Tokiais atvejais bendruomenės gyventojai vienoje vietoje gali gauti kur kas didesnį paslaugų paketą nei apimtų vaikų dienos centro veikla“, – sako pašnekovas ir priduria, kad tokie centrai dažnai tampa ir įvairių bendruomenės susibūrimų vieta.
Jis ypač džiaugiasi, kad dalis dienos centrų įsikūrę prie bibliotekų, todėl jaunieji centrų lankytojai turi galimybę nemokamai naudotis internetu, susirinkti reikiamą informaciją mokykloje gautoms užduotims atlikti. „Stengiamės, kad dienos centro paslaugų paketas atitiktų realius bendruomenės poreikius. Jei yra kokios nors konkrečios paslaugos poreikis, stengiamės, kad tokia paslauga atsirastų. Ir atvirkščiai – jei matome, kad yra paslauga, kuria niekas nesinaudoja, ieškome atitinkamų sprendimų“, – pasakoja G. Vilys.
Sėkmė – darbuotojų rankose
Nors dienos centrų darbuotojų krūviai dideli, o dideliais atlyginimais jie negali pasigirti, anot G. Vilio, daugeliu atvejų juose dirba žmonės, atsidavę savo krašto bendruomenei ir neskaičiuojantys darbo valandų.
„Centro darbo sėkmė labai priklauso nuo jame dirbančių žmonių, jų kūrybiškumo, noro ir gebėjimo pasiūlyti tokias paslaugas, kokių reikia bendruomenei. Pavyzdžiui, buvo susiklosčiusi tokia situacija, kai prireikė psichologo paslaugų. Ir radome būdą, kad šios paslaugos bendruomenei būtų pradėtos teikti. Taigi, dienos centras tampa tam tikra platforma, per kurią gali atkeliauti paslaugos ne tik vaikams, bet ir kitoms bendruomenėms grupėms“, - sako Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad nors tokių centrų finansavimas gana kuklus, skųstis nereikėtų, mat kur kas svarbiau negu pinigai, yra rasti žmonių, kurie gali ir nori dirbti su bendruomene: „Finansų klausimas visada aktualus, bet jei dienos centre dirbantis žmogus nėra orientuotas į bendruomeniškumą ir savo pareigas atlieka tik formaliai – tokio centro veiklos rezultatai nebus geri. Labai svarbios darbuotojų kompetencijos, nes galima įsteigti ir penkis papildomus etatus, bet norimų pokyčių nebus, jei nesurasime tinkamų žmonių – sodininkų, kurie ne tik pasodintų tas gėles, bet ir pasirūpintų, kad jos sužydėtų“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Padeda šeimoms pačioms spręsti problemas
Šiuo metu Lietuvoje veikia per 400 vaikų dienos centrų, kuriuos lankančių vaikų skaičius kasmet auga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2017 m. vaikų dienos centrus nuolat lankė kiek daugiau negu 8 700 vaikų, o 2018 m. paslaugos šiuose centruose buvo suteiktos jau beveik 9 000 mokyklinio amžiaus vaikų.
Nors dažniausiai dienos centrų steigėjomis tampa šalies savivaldybės ar įvairios nevyriausybinės organizacijos, prie jų tinklo plėtros aktyviai prisideda ir SADM. Pasak SADM vyriausiosios patarėjos Dainos Urbonaitienės, ministerija skatina vaikų dienos centrų veiklą rajonuose, kuriuose jų trūksta. Pavyzdžiui, šiemet prioritetas finansuojant projektus buvo skiriamas toms savivaldybėms, kuriose vaikų dienos centrų poreikis patenkinamas mažiau nei 30 proc. Tokių savivaldybių šalyje yra keletas – Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Panevėžio, Šilutės, Varėnos ir Vilkaviškio rajonai.
Kalbėdama apie dienos centrų teikiamas paslaugas, pašnekovė pabrėžia, kad vienos svarbiausių ir paklausiausių yra socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, sociokultūrinės ir kitos su vaiko gerove susijusios paslaugos. „2018 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau kaip 8 tūkst. vaikų. Socialinės ir psichologinės ar krizių įveikimo pagalbos paslaugomis, laisvalaikio užimtumo organizavimo paslaugomis pernai pasinaudojo beveik 7 tūkst. vaikų. Taip pat labai svarbi vaikų dienos centrų teikiama paslauga – padėti šeimoms savarankiškai spręsti savo problemas“, – sako D. Urbonaitienė.
Anot pašnekovės, dienos centrai prisideda prie vaikų skurdo mažinimo, padeda ugdyti vaiko ir jo šeimos narių socialinius bei gyvenimo įgūdžius, prisideda prie visapusiško vaiko asmenybės tobulinimo, padeda įveikti krizes, sudaro sąlygas tėvams derinti rūpinimąsi šeima ir darbą. „Esminė vaikų dienos centrų nauda – tai bendruomeninė prevencinė paslauga, siekiant padėti šeimai, kad vaikai nepatektų į globą“, – akcentuoja SADM vyriausioji patarėja.
Durys atviros visiems
D. Urbonaitienė atkreipia dėmesį, kad vaikų dienos centrai atviri ne tik socialinių įgūdžių stokojančių ar kokių nors problemų patiriančių šeimų vaikams, bet ir kitiems bendruomenės nariams – vaikų dienos centruose vis dažniau lankosi vaikų tėvai, kiti šeimos nariai.
Nuo 2016 m. vaikų dienos centrus gali lankyti ne tik vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų, bet visi bendruomenės vaikai, o patys dienos centrai dažnai tampa pagrindinių socialinių paslaugų organizatoriais bei teikėjais visiems toje bendruomenėje gyvenantiems vaikams ir jų šeimoms. Tai ypač būdinga mažoms kaimų, miestelių bendruomenėms. Tikimės, kad netolimoje ateityje kiekvienoje seniūnijoje atsiras bent po vieną vaikų dienos centrą, nes tai reiškia, kad vaikams ir jų tėvams reikalingos paslaugoms dar labiau priartės prie jų visoje šalyje“, – sako ji.
Plečiant vaikų dienos centrų tinklą, nuolat auga ir finansavimas jų kūrimui bei veiklai: 2016 m. vaikų dienos centrams finansuoti SADM skyrė kiek daugiau nei 3 mln. eurų, pernai jau daugiau nei 4,2 mln. eurų, o šiemet vaikų dienos centrams kurti ir jų veiklai plėtoti iš viso planuojama skirti per 5,3 mln. eurų.
