Apie tai, kaip tinkamai pasodinti tujas, kaip jomis rūpintis ir kokios gali būti tujų rudavimo priežastys, naujienų portalui tv3.lt pasakojo VDU Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.
Pašnekovas pastebi, kad sunku rasti vietą, kuri nebūtų tinkama tujoms augti, nes šios yra pakančios kone bet kokioms sąlygoms, mėgsta ir saulėtas, ir dalinai pavėsingas vietas. Kiek prasčiau augalas gali augti visiškame pavėsyje ar atvirame lauke, kur nuolat džiovina saulė ir gairina vėjas.
Susiruošusiems sodinti tujas, pats metas imtis darbų – S. Galvanausko teigimu, atviromis šaknimis tujas galima sodinti visą sezoną, tai yra nuo balandžio iki pat rugsėjo mėnesio, nes net pasodintos rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį spėja prigyti ir puikiai peržiemoja.
Kaip sodinti tujas?
Tačiau kaip tinkamai pasodinti tujas? Pašnekovas aiškina, kad duobę reikėtų iškasti tokio dydžio, kiek užima šaknys, bet pabrėžia – neskubėkite gerinti dirvos duobėje.
„Dažnai yra sakoma, kad duobę būtina pagerinti, įpilti komposto, kitos geros žemės, bet taip galite padaryti meškos paslaugą augalui, nes tuja nenorės iš duobės su geru dirvožemiu auginti šaknų tolyn į prastesnį dirvožemį ir vėl augs kaip vazone.
Geriausia sodinant naudoti tą patį dirvožemį, koks yra pas jus, kad ir duobėje, ir už duobės esanti dirva būtų tokios pat kokybės, tada augalas šaknis leidžia tolyn, ieškodamas reikalingų medžiagų ir vandens, taip puikiai įsišaknija“, – aiškino S. Galvanauskas.
Dažnai tujų sodinukai parduodami vazonuose, vadinamuose konteineriuose ir jei tai yra jaunas augalas, vazone augęs metus, jį galima sodinti tiesiai į duobę, nes šaknys augs tiesiai. Vis tik, jei augalas vazone augo dvejus-trejus metus ir ištraukus matoma, kad šaknys yra susisukę į kamuolį, jas reikėtų atlaisvinti:
„Šaknis reikia išsklaidyti, paskleisti, ištiesinti. Neišsklaidžius susisukusių šaknų augalas po dvejų-trejų metų gali nudžiūti, nes šaknys iš susukto kamuolio negali išaugti tiesiai ir lieka susisukę, kol galiausiai augalas žūsta.“
Kai augalas jau paruoštas sodinimui, į iškastą duobę rekomenduojama įpilti vandens ir palaukti, kol jis susigers, ypač jei sodinama vėliau, kai gruntinis vanduo jau yra žemiau. Taip susidarys kapiliarai, kuriais gruntinis vanduo kils į viršų – specialisto teigimu, pasodinus į duobę, kurioje vanduo susigėręs, augalas gaus drėgmės iš apačios, jam bus daug lengviau prigyti ir šaknys skverbsis gilyn.
„Tada jau galima pagerinti dirvožemį, kai augaliukas jau pasodintas, aplink jį arba mulčią skleisti, arba kompostą, perpuvusį mėšlą ar dar ką nors turtingesnio, bet skleisti dirvos paviršiuje aplink augalą, tada maisto medžiagos su lietumi plaunasi žemyn, maitina augaliuką, o jis šaknis augina toliau, ieškodamas maisto medžiagų toliau nuo savęs ir puikiai jaučiasi“, – patarė pašnekovas.
Ar tujas reikia laistyti?
Pasodintas tujas reikėtų papildomai palaistyti, tačiau S. Galvanauskas parėžia, kad tai darydami žmonės dažnai daro vieną klaidą – vandenį pila prie pat kamieno:
„Taip drėgmė lieka prie kamieno, šaknys nenori augti tolyn, lieka čia pat ir augalas neišvysto šaknyno, tada bet kuri sausra ar didesnis šaltis jį pražudo. Reikėtų pilti vandenį aplink tują toje vietoje, kur baigiasi jos laja ir vandens užpilti daugiau. Kartais papila vieną kibirą ir galvoja, kad užteks, bet to neužtenka.“
Tinkamai pasodinus tujas – įpylus vandens į duobę ir leidus jam susigerti, pakankamai paliejus po sodinimo ir pamulčiavus, kad būtų sulaikoma drėgmė, daugiau laistymo tujoms nereikia, išskyrus atvejus, kai įsivyrauja sausra.
„Tujos turi paviršines šaknis, todėl natūraliai gauna drėgmės su lietumi, tad laistymas reikalingas augaliukams, kurie ką tik pasodinti ir jeigu vasarą karšta, yra sausra, bet laistyti reikia tik tokiu atveju, jeigu jau mėnesį nelyja“, – paaiškino S. Galvanauskas.
Tiems, kurių soduose ar namų kiemuose jau sėkmingai auga tujos, dabar metas padaryti keletą darbų. Dažniausiai, kaip pastebi pašnekovas, darbų galima imtis jau balandžio mėnesį, kai atšyla oras ir žemė sušyla iki 12 laipsnių šilumos. Vis tik, mažai kas matuoja dirvos temperatūrą, todėl jis turi paprastą patarimą, kaip žinoti, kada imtis darbų:
„Žiemą tujos truputėlį pakeičia spygliukų spalvą į žaliai rudą, murzinai žalią, o pavasarį, prasidėjus vegetacijai, spalva vėl pasidaro sodriai žalia ir po truputėlį pradeda augti galiukai. Kai tujos atgauna savo tikrąją spalvą, galima pradėti atlikti priežiūros darbus.“
Padarykite tai tujoms jau dabar
Jeigu tuja yra maža arba jauna, neseniai pasodinta, nedidelė, patariama išpurenti žemę aplink kamieną, nes mažos tujos kiek konkuruoja su žole, todėl aplink jas neturėtų būti piktžolių. Papurenus dirvą, žemę galima pamulčiuoti, nes mulčias ne tik sulaiko drėgmę, bet ir neleidžia augti piktžolėms.
„Taip pat, jeigu tujos jaunos, jas galima truputėlį patręšti. Senesnių tujų tręšti nėra reikalo, jos išvysto platų šaknyną, šaknys yra paviršiuje, tad jos pasiima maisto medžiagas iš aplinkui, o jaunas galima patręšti.
Tręšti reikėtų pirmoje vasaros pusėje, o antroje jau vengti tręšti, nes tada augalas pradeda ruoštis žiemojimui ir tręšimas gali suskatinti augimą – tai nebūtų gerai. Iki Joninių galima vieną-du kartus patręšti, o po liepos 1 dienos tręšimo nebereikėtų daryti“, – patarimais dalijosi pašnekovas ir pridūrė, kad tujoms puikiai tiks spygliuočiams skirtos trąšos.
Anot specialisto, jei tuja auga jau trejus-ketverius metus, purenti žemės nebereikia, nes tuja užgožia žolę ir po augalais ji augti nebeturėtų. Pavasarį taip pat galima nukirpti išlindusias šakeles, kurios gadina vaizdą, o jei norite formuoti tują, galima ją intensyviau genėti, pakarpyti šakutes, jas išlankstyti.
Vienas svarbiausių darbų – išpurtyti parudavusias šakutes iš tujos lajos vidaus: „Jeigu forma yra tanki, išorinė dalis būna žalia, o viduje esančios šakutės negauna šviesos, paruduoja, nudžiūsta ir nukrenta – tai natūralus procesas.
Tačiau parudavusios šakutės tankioje formoje užsikabina už šakų ir lieka viduje, tada kaupiasi drėgmė, gali pradėti plisti grybinės ligos. Jas tereikia paprasčiausiai išpurtyti, kad atsirastų ventiliacija, neužsilaikytų drėgmė ir grybai negalėtų veistis.“
Paaiškino, kodėl ruduoja tujos
Grybinės ligos gali būti viena iš priežasčių, kodėl prasideda sodininkams galvos skausmu tampantis tujų rudavimas. Tačiau specialistas pabrėžia, kad nereikia skubėti jaudintis, nes ne visada rudavimo kaltininkas yra ligos.
„Vienas iš atvejų yra natūralus rudavimas, jeigu tuja negauna šviesos. Sakykim, būna, kad tuja savo lajos viduje ruduoja arba būna pasodinta arti kitų medžiagų ir kur liečiasi prie kito medžio, krūmo, prie tvoros ar pastato, tose vietose negauna šviesos ir nuruduoja – tai yra natūralus procesas.
Gali būti ir kiti atvejai, pavyzdžiui, jeigu žiemą buvo šaltukas, o tuja pasodinta sausoje vietoje, ji gali nukentėti nuo šalčio, pavasarį šakutės gali būti apdeginamos saulės – jeigu pavasarį žemė dar sušalusi į ledą, tuja negali pasiimti drėgmės ir apšviečia saulė, kai kurios šakutės gali nukentėti.
Dar vienas atvejis gali būti cheminis nudegimas, pavyzdžiui, žmonės purškia veją nuo dviskilčių piktžolių ir papurškia per arti tujos arba apdergia gyvūnėliai, paprastai kraštines, kampines tujas – tokiu atveju jos irgi gali paruduoti“, – galimas rudavimo priežastis vardijo S. Galvanauskas.
Be to, specialisto teigimu, žmonėms dažnai atrodo, kad tujos ima ruduoti, jei jos užaugina kankorėžiukus. To baimintis visiškai nereiktų, nes tai – natūralus procesas ir augalui nekenkia:
„Tuja pasiekusi tam tikrą ūgį ir amžių pradeda žydėti, auginti sėklas, o sėklos bręsta mažuose kankorėžiukuose. Jie, kai subręsta, pasidaro rudi, išbarsto sėklas ir lieka kabėti. Žmonės kitą sykį galvoja, kad tujai kažkas atsitiko, nes mato parudavimą lajoje – tai nieko baisaus.
Sausi kankorėžiukai, jei pajudiname juos, nukrenta, kitą sykį juos ir vėjas ar paukščiukai, ieškodami sėklyčių, išbarsto. Tai nėra nei liga, nei kas kito, tai natūralus tujos dauginimosi būdas.“
Kenkėjai ir ligos puola dėl netinkamų sąlygų
Vis tik, tujos gali pradėti ruduoti ir dėl užpuolusių ligų ar kenkėjų, tačiau specialistas pabrėžia – ligos arba kenkėjai puola tuo atveju, jeigu tujos auga netinkamomis sąlygomis, todėl pirmiausia reikėtų tinkamai pasirūpinti augalu ir jį pasistengti apsaugoti.
„Tuja yra vienas atsparesnių spygliuočių augalų, pakenčia tikrai visokias sąlygas, bet jeigu ne vietoje pasodinta – arba labai sausa, arba labai šlapia, pučia vėjas, labai kepina saulė, gali atsirasti kenkėjų, ligų požymių ir jeigu neišpurtome natūraliai nurudavusių šakučių, lajoje jos lieka, kaupiasi drėgmė ir pradeda veistis patogeniniai grybai.
Bet kokiu atveju, tują reikia per sausrą palaistyti, jeigu pasodinta tokioje vietoje, kur labai vėjas pučia ar saulė kaitina, žiemai galima pridengti, nudžiūvusias šakutes reikėtų išpurtyti iš lajos“, – dėstė pašnekovas.
Paklaustas, kaip elgtis užpuolus ligoms ar kenkėjams, S. Galvanauskas pataria naudoti fungicidus, tačiau neskubėti – jų griebtis tada, kai šakutės ne tik nuruduoja, bet ir ant jų pasimato įvairios dėmės.
„Sodo prekių parduotuvėse paprastai ir mėgėjams parduodami įvairūs fungicidai – medžiagos nuo augalų ligų, jais reikia apdoroti medeliai. Būtų geriausia apdoroti, kai jau pamatote ligos požymius, pastoviai purkšti nereikėtų.
Grybai yra ir patogeniniai, ir geri – paprastai su gerais grybais augalas sudaro simbiozę ir geriau pasisavina medžiagas, drėgmę. Jeigu pastoviai purkšime fungicidais, galime sunaikinti gerus grybus ir po to augalas pradės skursti.
Chemikalus geriau naudoti tik tada, kai jau tikrai yra reikalas, kai matome aiškius požymius, nereikėtų purkšti bet kada“, – patarė VDU Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas S. Galvanauskas.
