Viena iš galimų priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, tai maistinių medžiagų trūkumas. Kai šilauogių augalams trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ar geležies, jų lapai gali paraudonuoti. Azotas skatina sveiką lapų augimą, fosforas – šaknų vystimąsi ir vaisių augimą, o geležis – chlorofilo gamybą.
Maistinių medžiagų trūkumą galima išspręsti tręšiant dirvožemį trąšomis. Jei trūksta azoto, padėti gali daug azoto turinčios trąšos, pavyzdžiui, karbamidas arba amonio sulfatas, o subalansuotos trąšos gali padėti išspręsti fosforo trūkumo problemą. Geležies chelatai ar kiti papildai gali padėti sukontroliuoti geležies trūkumą.
Primename, kad per gausus šilauogių tręšimas gali sukelti maistinių medžiagų disbalansą ir kitas problemas, todėl svarbu laikytis reguliaraus tręšimo grafiko ir stebėti, ar augalams netrūksta maistinių medžiagų.
Netinkamas dirvožemio pH
Dirvožemio pH yra pagrindinis veiksnys, kodėl šilauogių lapai gali paraudonuoti. Šilauogėms reikia rūgštaus dirvožemio, kurio pH svyruoja nuo 4,0 iki 5,0. Kai dirvožemio pH yra per didelis, augalams gali trūkti maistinių medžiagų, jie sunkiai pasisavina tam tikrus mineralus iš dirvožemio, todėl lapai gali paraudonuoti.
Norint išspręsti su dirvožemio pH susijusią lapų spalvos pasikeitimo problemą, būtina reguliariai tikrinti dirvožemio pH ir prireikus jį pakoreguoti.
Be dirvožemio pH reguliavimo, būtinas organinių medžiagų, pavyzdžiui natūralių trąšų, tokių kaip kompostas ar senas mėšlas, įterpimas į dirvožemį. Svarbu nepamiršti palaikyti ir tinkamą dirvožemio derlingumą. Tai gali suteikti augalams ne tik maistinių medžiagų, bet ir pagerinti dirvožemio struktūrą.
Šilauogių ligos
Dar viena priežastis, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, tai – šilauogių ligos; dažniausiai šilauogių ligos pasitaiko drėgnais metais. Šilauogių lapai gali paraudonuoti dėl įvairių ligų, įskaitant grybelines ligas, tokias kaip antraknozė, lapų rūdys ir miltligė bei bakterinės infekcijos, pavyzdžiui bakterinis lapų nudegimas.
Norint išspręsti su ligomis susijusių lapų spalvos pakitimų problemą, svarbu nustatyti konkrečią ligą ir ją atitinkamai gydyti. Grybelinėms ligoms gydyti galima naudoti fungicidus, o esant bakterinėms infekcijoms – būtina šalinti ir naikinti užsikrėtusius augalus.
Vienas svarbiausių žingsnių, norint užkirsti kelią ligoms – tinkamos augalų higienos palaikymas, t.y. reguliarus genėjimas, kad būtų skatinama oro cirkuliacija bei šilauogių auginimo vietos priežiūra, saugant augalus nuo nukritusių lapų ir šiukšlių.
Tai gali padėti išvengti grybų sporų ir bakterijų, galinčių sukelti ligas, kaupimosi. Taip pat svarbu pasirinkti ligoms atsparias šilauogių veisles, ypač jei anksčiau susidūrėte su šilauogių ligomis.
Šilauogių genėjimas: kada ir kaip tą daryti. Kuo naudinga „8 šakų taisyklė“?
Daugelis veislių buvo sukurtos specialiai dėl atsparumo tam tikroms ligoms, todėl šių veislių pasirinkimas gali padėti užtikrinti sveiką ir derlingą šilauogių derlių.
Sutankinto dirvožemio problema
Sutankintas dirvožemis panašus į suspaustą virtuvinę kempinėlę – jame nebelieka vietos orui ir vandeniui, todėl šaknims sunku pasiekti vandenį ir maistingąsias medžiagas. Tai gali sukelti stresą ir maistinių medžiagų trūkumą, ko pasekoje, šilauogių lapai gali paraudonuoti.
Siekiant išspręsti sutankinto dirvožemio problemą, rekomenduojama jį aeruoti. Tai galite padaryti ariant arba naudojant aeracijos įrankį. Tokiu būdu deguonis patenka į šaknis ir dirvožemį; organinės trąšos, mineralai bei vanduo geriau įsigeria ir pasiekia šaknų sistemą; dirvožemis yra išpurenamas, o tai padeda šaknims geriau augti.
Persodinimo sukeltas stresas
Dar viena priežastis, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, tai – persodinimo sukeltas stresas. Dėl persodinimo šoko šilauogių lapai dažnai paraudonuoja, nes augalas, perkeltas iš vienos vietos į kitą, laikinai nesugeba efektyviai pasisavinti vandens ir maistinių medžiagų.
Norėdami to išvengti, pasistenkite tinkamai pasiruošti augalų persodinimui: parinkite tinkamą persodinimo vietą, kurioje būtų tinkamas dirvožemis ir pakankamai saulės šviesos, taip pat užtikrinkite, kad augalas būtų gerai palaistytas prieš persodinimą ir po jo.
Persodinimo sukelto streso rizikos taip pat galite išvengti, jei šilauogių krūmus sodinsite jų ramybės periodu; tokiu būdu, augalai, prieš prasidedant naujam augimui, spės suformuoti šaknų sistemą.
Primename, kad po persodinimo labai svarbu atidžiai stebėti ir tinkamai prižiūrėti augalus, užtikrinant reguliarų jų laistymą ir tręšimą.
Genetiniai veiksniai
Kiek neįprastas veiksnys, lemiantis tai, kad raudonuoja šilauogių lapai, yra genetika. Kai kurios šilauogių veislės yra išvestos taip, kad jų lapai būtų raudoni arba violetiniai, ir tai yra jų genetinės struktūros ypatybė. Tai reiškia, kad net ir tinkamai prižiūrint, lapai dėl genetinių veiksnių vis tiek gali tapti raudoni.
Kai kuriais atvejais genetiniai veiksniai gali būti susiję su kitomis pageidaujamomis šilauogių veislių savybėmis, pavyzdžiui, didesniu vaisių derliumi ar atsparumu ligoms.
Sprendžiant su genetiniais veiksniais susijusią lapų spalvą problemą, galima rinktis šilauogių veisles, kurių lapai rečiau būna raudoni arba violetiniai.
Kodėl raudonuoja šilauogių lapai rudenį
Rudenį šilauogių augalai natūraliai keičiasi, reaguodami į trumpėjančias dienas ir žemėjančią temperatūrą. Šio proceso metu augalai numeta lapus ir iš lapų į šaknis bei stiebus nukreipia maistingąsias medžiagas, kad jos būtų saugomos žiemą. Dėl to lapai prieš nukrisdami gali tapti raudoni arba geltoni.
Svarbu tinkamai prižiūrėti augalą vegetacijos laikotarpiu, kad jis būtų sveikas ir turėtų pakankamai maisto medžiagų atsargų žiemai. Tai apima reguliarų laistymą ir tręšimą, taip pat genėjimą. Be to, labai svarbu atidžiai stebėti augalą rudens sezono metu ir pašalinti visus ligotus ar pažeistus lapus, kad ligos neapimtų viso augalo.
Rudenį lapų spalvos pakitimai taip pat gali pasireikšti, jei augalas nebuvo tinkamai prižiūrimas vegetacijos sezono metu. Taip gali nutikti dėl maistinių medžiagų trūkumo, ligų ar kitų veiksnių, kurie gali susilpninti augalą ir padaryti jį jautresniu.
Šalčio žala šilauogėms
Kai šilauogės yra veikiamos žemos temperatūros, jų lapai taip pat gali paraudonuoti. Taip nutinka todėl, kad šaltas oras gali pakenkti augalo audiniams, to pasekoje, sumažėja jo gebėjimas gaminti chlorofilą ir lapai pakeičia spalvą.
Norėdami apsaugoti augalus ir išvengti šalčio daromos žalos, šilauoges galite pridengti, tačiau nepamirškite šių dangų nuimti dienos metu, tam, kad augalai gautų tiek saulės šviesos, tiek būtų užtikrinta oro cirkuliacija.
Kitas būdas, padėsiantis apsaugoti šilauoges nuo šalčio žalos, tai tinkamos veislės parinkimas, atsižvelgiant į jūsų vietovės klimato sąlygas bei augalų atsparumo zoną. Kai kurios šilauogių veislės yra atsparesnės šalčiui nei kitos, todėl pasirinkus tinkamą veislę galima užtikrinti, kad augalai ištvers žiemos šalčius.
Taip pat labai svarbu, kad augalai prieš šaltuosius mėnesius būtų sveiki ir gerai prižiūrimi. Tai reiškia, kad šilauogių krūmai turi būti tinkamai drėkinami ir tręšiami visą vegetacijos sezoną, taip pat genimi, kad būtų skatinama gera oro cirkuliacija ir būtų išvengta ligų.
Kodėl ruduoja šilauogių lapai?
Priežastys, lemiančios tai, kadl ruduoja šilauogių lapai, yra panašios į tas, kurios sukelia šilauogių lapų raudonavimą.
Šilauogių lapų rudumą sukelia: netinkamas dirvožemio pH lygis, perlaistymas bei vandens stoka, šilauogių kenkėjai ir ligos, kurie atsiranda dėl nepalankių augimo sąlygų, netinkamos priežiūros ar palankių infekcijai plisti oro sąlygų.
Ekstremalios oro sąlygos taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl ruduoja šilauogių lapai. Itin karšta arba šalta oro temperatūra gali sukelti stresą šilauogėms.
Pavyzdžiui, dėl per didelio karščio lapai gali išdžiūti, paruduoti ir nukristi, o jei temperatūra itin žema, krūmas gali leisti lapams nudžiūti, kad išsaugotų šilumą ir energiją, taip apsaugojant šaknis nuo nušalimo.
Norėdami išvengti šalčio žalos, apibarstykite šilauogių krūmus storu mulčiaus sluoksniu.
Šaltinis: derlingas.lt
