Kol daigai dygsta, galima persodinti kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius – kas dvejus ar trejus metus. Po žiemos visiems augalams, įskaitant ir kambarinius, trūksta įvairių medžiagų.
Rekomenduojame pradėti reguliariai juos tręšti. Trąšų pasirinkimas labai didelis, tad tinkamų rasite bet kuriam kambariniam augalui, tačiau svarbu laikytis gamintojo nustatytų tręšimo normų.
Jau galima nudengti rožes. Dangas nuimkite palengva, geriau apsiniaukusią dieną. Palaistykite. Arbatines hibridines ir poliantines rožes nukarpykite, palikdami po 2–3 pumpurus ant kiekvienos šakos. Silpnus, plonus stiebus pašalinkite. Laipiojančių rožių visai nekarpykite, nes jos krauna žiedus ant pernykščių ūglių. Parko rožių nukirpkite tik aplūžusias ir senas šakas.
Į iš anksto paruoštą dirvą sodinkite vasaržalius ir visžalius augalus. Sodindami rododendrus prisiminkite, kad jie mėgsta didelį ar dalinį pavėsį.
Jei apie seniau augančius rododendrus ir kitus visžalius lapuočius ar spygliuočius dirva sausa, gausiai palaistykite. Prieš tai ją supurenkite, kad gerai sugertų vandenį. Jei dirva drėgna ar net šlapia, to daryti nereikia.
Tuo pat metu augalus galite ir patręšti, nebereikės kitą mėnesį. Naudokite kompleksinių mineralinių trąšų tirpalą (101 vandens ištirpinkite 1,5 šaukšto trąšų). Paskui pamulčiuokite durpėmis, jei šito nepadarėte iš rudens. Rododendrus tręškite jiems skirtomis, o kitus sumedėjusius dekoratyvinius augalus – lėtai tirpstančiomis granuliuotomis trąšomis. Jų įterpkite į dirvą (1 kv. m užtenka 30 g).
Daugiametes ir svogūnines gėles patręškite minėtomis trąšomis (1 kv. m 20 g), prieš tai papurenę dirvą.
Sėja
Balandis – laikas sėti šiltnamyje dekoratyvinius kopūstus, periles, ipomėjas, nasturtas, kvepiančiuosius žirnelius, sausiukus, kermėkus, šlamučius. Jų sėklas berkite į didesnes daigyklas ar 8 cm skersmens vazonėlius. Naudokite specialų durpių substratą. Šių gėlių nesėkite kovą ar dar anksčiau – jos greitai auga, todėl daigai gali ištįsti ir peraugti.
Kovo mėnesį išpikuotas gėles persodinkite į 10 cm skersmens vazonėlius.
Balandžio mėnesį sėjami lakšteniai, jurginai, levažandžiai, serenčiai, gvaizdūnės (zinijos).
Lakšteniai sėjami balandžio pradžioje į inspektą arba į dėžutes. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu. Pasėjus palaikoma 12–15°C temperatūra. Sėklos sudygsta po 10–15 dienų. Ankstyvos veislės pražysta po 80, vėlyvos – po 100 dienų. Žydi iki šalčių. Jauni daigai jautrūs šalnoms. Sodinama 15–20 cm atstumu. Lakšteniai gerai auga saulėtoje vietoje, tinka sunkesnė, kalkinga dirva. Gausiai laistomi auga vešliai, gausiai žydi. Jauni daigai jautrūs drėgmės pertekliui. Sėklos išlieka daigios ketverius metus. Lakšteniai lengvai kryžminasi, todėl, norėdami auginti kelias veisles, būtinai jas izoliuokite (sodinkite 200 m atstumu).
Jurginų sėklos sėjamos į dėžutes arba į inspektus. Šalnoms praslinkus, daigai sodinami į gėlynus 30 cm atstumu. Sėklos išlieka daigios trejus metus. Retesnės jurginų veislės dauginamos auginiais, tai daroma balandžio mėnesį.
Levažandžiai yra kryžmadulkiai augalai, todėl, norėdami išlaikyti gryną veislę, sodinkite juos 300–500 m atstumu. Sėkite į inspektą arba į dėžutes. Sudygsta po 2–3 savaičių. Tinkamiausia dygimui 18–20°C temperatūra. Vėliau išsodinkite į inspektus (po 150 daigų į kv. m).
Ankstyvosios veislės pražysta po 85 dienų, vėlyvosios – po 100–120 dienų. Jauni daigai jautrūs drėgmei, greit pūva. Augantiems levažandžiams aukšta temperatūra kenkia, jie ištysta. Šalnų nebijo, į gėlynus sodinami gegužės pabaigoje 15–20 cm atstumu. Sėklos subręsta palaipsniui, subrendusios greit išbyra, išlieka daigios trejus metus, viename grame – iki 2 000 sėklų.
Pradžia – inspektuose
Gvaizdūnės (zinijos) sėjamos į dėžutes arba į pusiau šiltą inspektą. Tai šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Šios gėlės jautrios šalnoms. Atsparios sausrai, tačiau ilgiau jai užsitęsus, žiedai smulkėja, netenka ryškumo. Sėklos sudygsta po savaitės. Išlieka daigios trejus metus. Viename grame yra 120–150 sėklų. Ypač vertinamos pilnavidurės gvaizdūnės.
Serenčiai sėjami į šaltą inspektą arba į dėžutes balandžio antroje pusėje, sudygsta po savaitės. Žydėti pradeda po 60–70 dienų. Vėlyvosios veislės pražysta po 90 dienų. Žydi gausiai iki pat šalnų. Norint užauginti grynos veislės sėklas, sodinama 200 m atstumu. Lietingomis vasaromis žiedynai dažnai pūva, sėklų būna mažiau. Viename grame yra apie 300 sėklų, kitų rūšių – iki 700. Ypač vertinamos žemaūgės serenčių veislės.
Skeltažiedžiai sėjami balandžio pradžioje. Į nuolatinę vietą sodinami šalnų pavojui praėjus, 15–20 cm atstumu, saulėtoje vietoje.
Sprigės taip pat sėjamos šį mėnesį, paaugę daigai išpikuojami 3 × 3 cm atstumu. Jei smarkiai auga – viršūnės patrumpinamos, kad užaugtų stipresni kereliai. Į nuolatinę vietą sodinami 25 cm atstumu šalnų pavojui praėjus.
Portulakos – žemaūgiai kylančiais arba šliaužiančiais stiebais augalai. Lapai cilindriški. Žiedai pilnaviduriai ir tuščiaviduriai, raudoni, rožiniai, geltoni, balti. Žydi nuo birželio iki spalio mėn. Portulakos sėjamos balandžio mėn. į šiltą inspektą arba į dėžutes. Į nuolatinę vietą sodinamos gegužės pabaigoje 10–15 cm atstumu. Galima sėti ir tiesiai į gėlyną, o vėliau – praretinti. Bet tokie daigai žydės 2 savaitėmis vėliau. Sodinama saulėtoje vietoje.
Puikūnai mėgsta drėgną, daug puvenų turinčią dirvą, saulėtą vietą. Sėjami balandžio mėnesį į dėžutes arba į inspektą. Paaugę daigai pikuojami. Į nuolatinę vietą sodinami šalnų pavojui praėjus, 10 cm atstumu.
Gacanijos sėjamos į dėžutes balandžio pradžioje, į nuolatinę vietą sodinamos gegužės pabaigoje 20–25 cm atstumu. Mėgsta saulėtą vietą, žydi iki vėlyvų šalnų.
Sodinimas lysvėse
Acidanteros gumbasvogūniai sodinami balandžio pabaigoje į lysves 8–10 cm gyliu. Giliau pasodintos acidanteros žydi silpnai arba visai nežydi. Žiedai išauga iš trimečių gumbasvogūnių. Gumbasvogūniai sudygsta po 15–20 dienų, pražysta tik po 80 dienų, todėl svarbu pasodinti anksti. Acidanteros anksčiau žydės, jei kovo mėnesį pasodinsite į vazonėlius, o vėliau – į lysvę. Vaikučiai dygsta lėtai, todėl prieš sodinant patartina pamirkyti šiltame vandenyje, pridėjus sodos (1 šaukštelis litrui vandens) .
Montbretės dauginamos gumbasvogūniais, rečiau – sėklomis. Gumbasvogūniai sodinami balandžio mėnesį, kai tik galima įeiti į dirvą, nes jos ilgai dygsta. Žydi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Galtonijos sėjamos į lysves balandžio pabaigoje, saulėtoje vietoje, 20–25 cm atstumu, 10–15 cm gyliu (priklausomai nuo svogūno dydžio) ir užberiamos žemėmis. Pavėsyje jos žydi silpnai, nesubrandina sėklų. Galima užsiauginti iš sėklų. Paaugę sėjinukai praretinami. Iki rudens kiekvienas sėjinukas užaugina 1–1,5 cm skersmens svogūnėlį. Rudenį svogūnėliai iškasami ir iki pavasario laikomi taip, kaip ir kardelių gumbasvogūniai. Pavasarį jie sodinami į lysves 4–6 cm gyliu. Augalai iš stambesnių svogūnėlių pradeda žydėti antrais metais, o trečiais paprastai sužydi visi sėjinukai.
Kardeliai sodinami balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
Margosios tigrenės (tigridijos) sodinamos į vazonėlius balandžio pradžioje, o lauke – tik praėjus šalnų pavojui. Sodinama 4–5 cm gyliu, 15 cm atstumu. Dirva turi būti lengva, posausė, puveninga. Sodinant vaikučiai atskiriami nuo motininių augalų. Galima pasidauginti ir sėklomis, kurios sėjamos į paruoštą lysvę arba balandžio pradžioje – į dėžutes šiltnamiuose.
Balandžio pabaigoje sodinamos rožės. Neišsprogusios rožės geriau prigyja. Nupirktos su vazonėliais išlapojusios rožės sodinamos tik šalnų pavojui praėjus.
Petras Klimas
