Šiuolaikinis pasaulyje auginamų bijūnų asortimentas labai platus ir įvairus. Priskaičiuojama iki penkių tūkstančių naujų bijūnų veislių (oficialiai užregistruotų Tarptautiniame bijūnų registre).
Dauguma bijūnų pagal prigimtį skirstomi į 3 grupes: kiniškus, hibridinius ir vaistinius. Labiausiai paplitusios puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislės. Savo spalvų įvairumu, žiedų sudėtimi bei kvapu bijūnai gali lenktyniauti su rožėmis. Jie puošnūs ne vien puikiais žiedais, bet ir tamsiai žaliais lapais, krūmo forma.
Kultūriniai bijūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, o pavėsingoje žydi silpnai arba visai nežydi, todėl jų geriau nesodinti arti pastatų ir medžių. Tačiau kai kurios bijūnų rūšys yra prisitaikiusios prie ūksmės sąlygų, natūralioje aplinkoje auga tarp medžių ir krūmų.
Vitmano bijūnas ir kitos rūšys geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje, nerūgščioje (pH 6–6,5), giliai įdirbtoje vidutinio sunkumo dirvoje (priesmėlio ar priemolio), kurioje neužsilaiko gausesnių kritulių ar sniego tirpsmo vanduo. Bijūnai nemėgsta šviežiu mėšlu patręštos dirvos, todėl priesmėlį ar priemolį reikia pagerinti pūdiniu, durpėmis.
Persodiname rudenį
Plotas bijūnų sodinimui ruošiamas pagal jų paskirtį. Dauginti ar žiedams skinti bijūnų kerai sodinami į lysves arba vagas, o želdynams ar darželiams puošti – į iškastas duobutes grupėmis, po vieną augalą ir t. t. Prieš sodinimą žemė turi būti įdirbta gana giliai, nes bijūnų šaknys išauga iki 100 cm ilgio.
Geriausias laikas sodinti ar persodinti bijūnus į naują vietą – nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Anksti pavasarį persodinami tik pavieniai kerai.
Kadangi bijūnai vienoje vietoje gali augti iki 20 metų, būtina iš anksto (prieš mėnesį ar pusantro) rūpestingai paruošti duobę, kad susigulėtų žemė. Jeigu duobę iškasėte prieš pat sodinimą, sutrypkite žemę, kad pasodinus augalą neįdubtų. Duobės dugne įrenkite drenažą. Tam tinka rupus žvyras, skalda.
Jei puveningas dirvos sluoksnis nėra storas (maždaug 20 cm), naudinga į 50–60 cm gylio ir 50–80 cm skersmens duobutes iki pusės priberti tos pačios puveningos žemės. Dar geriau prie žemės pridėti du trečdalius gero pūdinio – trąšios kompostinės žemės su perpuvusiu mėšlu, smulkiu upės smėliu ir trąšomis. Viršutinę duobės dalį užpilkite paprasta žeme nuo dirvos paviršiaus. Lengvose dirvose galite pridėti susmulkinto molio. Visus komponentus sumaišykite perkasdami žemę.
Kaip sodinti
Duobes kaskite tokio pločio, kad jose laisvai tilptų sodinami kereliai, bet ne mažesnes kaip 30 cm skersmens. Tarp duobučių turi būti bent 50 cm atstumas, o sodinant puikiuosius bijūnus želdiniuose ar gėlynuose ilgesniam laikui, pavyzdžiui, 5–10 ir daugiau metų – apie 100 × 120 cm. Kitoms rūšims, priklausomai nuo suaugusių kerų dydžio, palikite 80 × 100 cm ar 40 × 50 cm tarpus. Tokiu atstumu ruošiamos ir vagos. Rečiau pasodinti augalai būna sveikesni, vešliau auga.
Kerelius svarbu tinkamai pasodinti – ne per daug giliai ir ne per sekliai. Tam reikia suslėgti žemę duobėje, o kerelį pasodinti taip, kad virš jo pumpurų užsipiltų tik 3–5 cm storio žemės sluoksnis. Per giliai pasodinti bijūnai žydi menkai arba visai nežydi, o per sekliai pasodintų augalų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių, o vegetacijos sezono pradžioje – nuo sausros. Pasodinus bijūnus būtina palaistyti, kad žemė geriau priglustų prie šaknų, ir užberti sausa žeme ar užmulčiuoti durpėmis.
Augalai pradeda žydėti tik trečiaisiais ar ketvirtaisiais metais. Kad kerai greičiau sutvirtėtų, nuskinkite pirmųjų metų (kartais ir antrųjų – priklauso nuo augimo) žiedpumpurius. Bijūnams augant ir vasaros pabaigoje formuojantis atsinaujinimo pumpurams, reikia gana daug drėgmės. Jei sausa, vertėtų palaistyti 2–3 kartus per mėnesį. Ant kero užpilama po 1–2 kibirus vandens.
Tręšimas
Į duobės dugną įpilkite 20 g lėtai tirpstančių kompleksinių trąšų. Bijūnų kerelių šaknys neturi siekti žemių mišinio su trąšomis, nes gali apdegti ir pradėti pūti. Jauni augalai pirmaisiais metais naudoja šaknyse sukauptas maisto medžiagas, todėl jų papildomai tręšti nereikia. Augalus tręšti pradėkite kitais metais.
Balandžio mėnesį bijūnus patręškite kalcio salietra (20–30 g vienam kerui), o gegužę – lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (20 g vienam kerui). Jei neturite lėtai tirpstančių trąšų, tręškite 2 kartus: gegužės ir liepos mėnesiais kitomis kompleksinėmis trąšomis po 20 g. Azotinėmis trąšomis patręšti augalai vešliau auga, tačiau silpniau žydi, būna mažiau atsparūs ligoms.
