Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė, tokių priemonių taikymas reglamentuojamas įstatymais ir to imtis galima, tačiau tai daroma kraštutiniais atvejais, kai kitos priemonės nebeveikia.
M. Oleškevičienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokiais atvejais gali būti taikomos fizinio suvaržymo priemonės, kokios jos ir pateikė statistiką, kaip dažnai jos taikomos.
Fizinis suvaržymas taikomas tik išimtiniais atvejais
Specialistė pabrėžia, kad fizinio suvaržymo priemonės taikomos tik itin išimtinais atvejais: „Fizinis suvaržymas taikomas dviem atvejais: kai pacientui yra teikiama būtinoji pagalba arba kai jis yra hospitalizuotas, reiškia, gydomas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri teikia stacionarinę pagalbą.“
Tokių priemonių taikymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, ten pateikti ir jų taikymo pagrindai.
„Jos gali būti taikomos, kai yra bent viena iš šių sąlygų: siekiant apsaugoti nuo galimos žalos savo sveikatai ir gyvybei patį psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą arba siekiant apsaugoti įstaigos personalą, kitus pacientus ar kitus asmenis nuo galimos padaryti žalos jų sveikatai, gyvybei ar turtui, taip pat nuo galimos padaryti žalos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turtui“, – aiškino M. Oleškevičienė.
Ji pažymi, kad fizinio suvaržymo priemonės yra trijų rūšių. Pirmoji – fizinis suvaržymas rankomis ar žmogaus kūno jėga, trumpai prilaikant pacientą. Taip pat pacientas gali būti izoliuojamas atskiroje patalpoje.
Kitas būdas – kai naudojamos specialios fizinio suvaržymo priemonės. Ir nors dažnai iš filmų ar serialų susidaromas įspūdis, kad pacientai suvaržomi uždedant jiems vadinamuosius tramdomuosius marškinius, specialistė išsklaido šį mitą – tam naudojami specialios sertifikuotos priemonės (diržai), kad būtų padaroma kuo mažiau žalos paciento fizinei sveikatai.
„Tik kraštutiniu atveju skiriamas fizinis suvaržymas, jeigu jau niekas kitas nepadeda, kai yra išnaudotos visos priemonės, siekiant išvengti fizinio suvaržymo“, – kalbėjo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Paaiškino, kas priima sprendimą taikyti priemones
Pasiteiravus, kas priima sprendimą taikyti tokias priemones, specialistė pažymi: „Ši nuostata ateina iš įstatymo – tai gali priimti tik gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, gali priimti greitosios medicinos pagalbos specialistas, kai asmuo pristatomas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, arba psichikos sveikatos slaugytojas, kai, tarkim, psichiatro nėra šalia, bet priemones dėl agresijos reikia taikyti nedelsiant, bet tik tl, kol atvyks gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras arba psichiatras.
Kiti specialistai neturi teisės priimti spendimo dėl fizinio suvaržymo taikymo, gali tik psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras arba psichikos sveikatos slaugytojas arba GMP specialistas, jeigu asmuo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų blaškosi greitosios pagalbos automobilyje ir panašiais atvejais.“
M. Oleškevičienė pasakojo, kad visada prieš taikant fizinio suvaržymo priemones, visais atvejais turi būti išnaudojamos kitos priemonės (jei jos prieinamos) deeskalacijai, pavyzdžiui, žodiniai metodai. Fizinis suvaržymas taikomas tik kraštutiniais atvejais, kai minėtos priemonės padeda – tada veikiama pagal sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytą tvarką.
„Ministro įsakymu yra nustatyta fizinio suvaržymo priemonių taikymo tvarka ir ten yra aprašyta visa procedūra, kaip taikyti fizinį suvaržymą.
Prieš fizinį suvaržymą paaiškinama, aišku, jeigu pacientas sugeba tai suvokti, kas, dėl ko jam bus taikomos priemonės, kokios priemonės, bando nuraminti, taikyti kitas deeskalacijos technikas, konflikto sprendimo būdus“, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad jeigu pacientas yra nepilnametis asmuo, viskas paaiškinama jo atstovui ir toliau veikiama nustatyta tvarka.
Kiekvieną fizinio suvaržymo taikymo atvejį medicinos įstaigos fiksuoja, dokumentuose pateikiami nuasmeninti duomenys apie psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos būklę, dėl kurios nuspręsta taikyti fizinio suvaržymo priemones, kokios suvaržymo priemonės taikomos, jų taikymo trukmė.
Stebi džiuginančias tendencijas
Specialistė pateikia statistiką, kad 2023 m. išankstiniais duomenimis psichiatrijos profilio lovose gulėjo 31 268 ligonių, trumpalaikiai fizinio suvaržymo atvejai, kurių trukmė skaičiuojama valandomis, taikyti apie trims procentams visų ligonių, gavusių psichiatrijos stacionaro paslaugas.
„Noriu pasidžiaugti, kad nuo 2019 m fizinio suvaržymo atvejų sumažėjo trečdaliu. 2019 m. fiksuoti 1562 fizinio suvaržymo atvejai, 2023 me. – 1046 atvejai, kurie taikyti per visas gydymo įstaigas.
Fiksuojamos visos įmanomos fizinio suvaržymo priemonės, net jei pacientas trumpai buvo sulaikytas kūno jėga, ranka, kad nesiblaškytų, čia ir dabar nurimtų, net nerišant“, – teigė M. Oleškevičienė ir pridūrė, kad priemonės galėjo būti taikomos tiems patiems pacientams kelis kartus.
Specialistė sako, kad tokios tendencijos džiugina ir toliau imamasi veiksmų, kad prievartinės priemonės psichiatrijoje, tokios kaip priverstinis hospitalizavimas ar fizinis suvaržymas, būtų taikomos vis rečiau ir tik kraštutiniais atvejais.
Siekiant šio tikslo, remiamasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintais principais grįsta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva „QualityRights“, kurios vienas tikslų – gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
M. Oleškevičienė pasakoja, kad 2021-2023 metais buvo atliekamas pilotinis penkių didžiausių šalies psichiatrijos ligoninių vertinimas pagal PSO sukurtą metodiką, organizuoti deeskalacijos mokymai, papildomai apmokyta dar 12 vertintojų (keturi buvo apmokyti anksčiau):
„Įstaigoms, dalyvavusioms vertinime, buvo organizuota metodinė pagalba, įstaigos, kurios pereina per vertinimą, gauna rekomendacijas iš ekspertų, specialiai apmokytų PSO. <...> Įstaigos, kurios dalyvavo vertinime, sudaro planą pagal rekomendacijas, kaip tobulinti savo paslaugas ir viena iš priemonių planuose yra būtent mažinti fizinių suvaržymo atvejus panaudojant deeskalacijos technikas, planuojama deeskalacijos technikų taikymą sisteminti.“
Pernai metais taip pat patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuris reglamentuoja tai kaip rutininio pobūdžio priemonę.
Taip, buvau slaugos ligoninėje. Negalintys patys pavalgyti nemaitinami, po 2 šaukštų išnešamas maistas seselių gyvuliams ir paukščiams. Ir taip, miršta jei ne nuo vaistų, tai iš išsekimo, iš bado. Ir taip, mačiau, kaip pririšamos rankos- apie žodinį komunikavimą nėra net kalbos, staugia kaip ant gyvulių. Slaugės arba ištisai telefonais ir knygų skaitymu "užimtos" arba valgymais. Gydytojas kaip žandarai. Žiauru, šlykštu, baisu.Reglamentai joms nė motais- kyšiai reglamentuoja viską, bet ir davus labai greitai pamiršta
Tai o kam atiduodate į Slaugos ligoninę: prižiūrėkite patys, tada viską patys gerai padarysite, išmetate likimo valiai ant svetimų pečių, o paskui vaidinate meilę ir rūpestingumą. Labai negražu. Yra dar variantas: eikite ir dirbkite į Slaugos ligoninę, parodykite pavyzdį, kaip reikia: labai lengvas darbas: valgysit, knygas skaitysit ir į kišenę gausit.
